Mes turime 384 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4833
mod_vvisit_counterŠią savaitę:21034
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:97064
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Lietuvos valdžiai kliuvo nuo Briuselio už gyventojų skurdą ir nelygybę šalyje

2019 m. birželio 12 d., trečiadienis, Nr.43 (1863)

Paradoksas: Europos Komisija bado pirštais Lietuvą dėl didžiausio skurdo ir pajamų nelygybės, o vietinė valdžia sutaupo milijonus gyventojų socialinei paramai skirtų lėšų. Skurstančiųjųsąskaita rajono valdžia sutaupė1 mln. 268,8 tūkst. Eurų

Europos Komisija (EK) paragino Lietuvą imtis efektyvesnių priemonių sprendžiant socialinės nelygybės ir skurdo šalyje problemas. Europos Komisijos ataskaitoje skelbiama, kad socialinė nelygybė mūsų šalyje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos politikai su tuo nesutinka! Anot jų, išvados nors ir teisingos, padėtis nėra tokia bloga, nes EK remiasi sena statistika (dvejų metų). Atseit, per tą laiką jie ėmėsi priemonių – padidino pensijas, įvykdė mokesčių reformą, skyrė vaiko pinigus.

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pateikia visai kitokį vertinimą. Jo teigimu, socialinė nelygybė Lietuvoje ne tik kad egzistuoja, bet dar labiau didėja, o politikai nesiima jokių reikšmingų priemonių jai sustabdyti. Per dvejus metus niekas nepasikeitė, neįvyko nieko tokio, kad daug uždirbantys būtų pradėję uždirbti mažiau, o mažai uždirbantys – daugiau. Yra atvirkščiai. Atlyginimų didėjimas akivaizdžiai demonstruoja nelygybės didėjimą. Tarkim, dideli atlyginimai augo apie 10 proc., maži – 6 proc. Jeigu kalbėsime konkrečiai pinigais, tai, tarkim, 3000 Eur atlyginimas padidėjo apie 300 Eur, o minimalus – apie 33 Eur. Vaiko pinigai niekaip nemažina nelygybės, nes skirti visiems – ir vargšams, ir turtingiems. Pensininkų skurdas akis bado. Net tos 20 Eur priemokos prie mažiausių pensijų padėties nekeičia. Beje, jeigu įvertintume mažiausių pensijų priežastis, kiltų klausimas, ar tie priedai nėra skriauda kitiems pensijų, tik truputį didesnių, gavėjams, kurie labiau pasistengė dėl savo senatvės... Realiai didžiosios dalies gavėjų pensijos yra mažos - neleidžia oriai gyventi.

Papildomas pensijų kaupimas, jeigu pasiteisins, rezultatų duos po maždaug 30-40 metų...

Statistika byloja, kad Lietuvos ekonomika yra viena iš sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje. Kaip suprasti, kad Baltijos tigru besivadinančioje Lietuvoje išplitęs skurdas šiurpina ES institucijas? Dar didesnis paradoksas, kad esant tokio masto skurdui, savivaldybės sutaupo milijonus socialinei paramai skirtų lėšų. Praėjusiais metais Lietuvoje išsocialinei paramai skirtų223,3 mln. eurųtiesiogiai skurstantiems atiteko tik 117,5 mln. Sutaupyta 105,8 mln. eurų (61,2 proc.), kurie turėjo atitekti skurstantiems. Vos tik buvo leista vietinei valdžiai spręsti, kam skirti pašalpą, o kam ne, nes gi savivalda - arčiausiai žmogaus, prasidėjo taupymas alkanų sąskaita. Net centrinė valdžia stebisi, kaip savivaldybės tiek sutaupo. Tik Europos Komisijai, nors ji ir toliausiai nuo žmogaus, mūsų žmonių skurdas matosi labiausiai...

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
 
Reklaminis skydelis