Pasirodys Sietynas

Šviesiame liepos nakties danguje ir toliau vyraus tik ryškiausios vasaros žvaigždės: Didžiojo vasaros trikampio trijulė: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose ryškiausiai švytės Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras.

Vakaruose žemyn leisis Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose aukštyn kops Kasiopėja. Neaukštai pietvakarių padangėje prie horizonto glausis Skorpionas ir jo ryškiausioji žvaigždė Antaris.

Apie liepos 10-tą paryčiais pustrečio mėnesio slypėjęs Saulės spinduliuose vėl pasirodys gražusis padrikasis žvaigždžių spiečius – Sietynas. Sietyno vakarinis dingimas Saulės spinduliuose siejamas su pavasario pradžia (balandžio 23 d.), o rytinis pasirodymas jau žymi antros, dažnai lietingos, vasaros pusės pradžią – „septynių miegančių brolių dieną“ (liepos 10 d.). Kadaise pagal 7-ių Sietyno žvaigždžių matomumą galėjo būti pranašaujamas vasaros lietingumas. Įprasta sakyti, kad jei šią dieną lyja, tai gali lyti 7 dienas arba net 7 savaites.

Saturnas atsidurs arčiausiai Žemės

Jupiteris vakarais ryškiai sužimbantis neaukštai pietuose ir toliau liks vienvaldžiu, šviesiausiu naktinio dangaus šeimininku. Už jį šviesiau švytės tik Mėnulis. Liepos 13 d. priešpilnis pakibs vos aukščiau virš Jupiterio.

Saturnas, gerokai nusileidžiantis šviesiu Jupiteriui, ekliptikos lanke spindės kairiau ir žemiau nuo pastarojo, Šaulio žvaigždyne. Liepos 9 d. Saturnas atsidurs taip vadinamoje opozicijoje, tai reiškia, žvelgiant iš Žemės – bus priešingoje pusėje nei Saulė ir, vadinasi, arčiausiai mūsų planetos. Tai bus gera proga net per nedidelį teleskopą pamatyti Saturno žiedus ir porą jo ryškiausių palydovų.

Marsas keliaudamas Vėžio žvaigždynu slėpsis Saulės spinduliuose.

Merkurijus iš Saulės spindulių taip pat neišsivaduos.

Įvyks dalinis Mėnulio užtemimas

Naktį iš liepos 16 į 17-tą įvyks dalinis Mėnulio užtemimas. 23:01 val. ant patekėjusio pilno Mėnulio kairės pusės viršutinės dalies pradės slinkti Žemės šešėlis. 0:30 val. Žemės šešėlis uždengs daugiau nei pusę Mėnulio skritulio – tai ir bus užtemimo maksimumas. Nuo tol šešėlis ims trauktis. Dalinis užtemimas baigsis, kai Žemės šešėlis nuo Mėnulio pasitrauks visiškai. Tai įvyks 01:59 val. Taigi, jei bus giedra, bemaž 3 valandas galėsime grožėtis Saulės šviesos ir Žemės šešėlio žaismu ant Mėnulio paviršiaus.

Žybčios Delta-Akvaridų meteorai

Nuo liepos 12-osios iki rugpjūčio 23-osios reikšis Delta-Akvaridų meteorų srautas, kuris daugiausia meteorų paskleis naktį iš liepos 28-osios į 29-tąją. Tuomet galima tikėtis maždaug apie 20 meteorų žybsnių per valandą. Meteorai skries nuo Vandenio žvaigždyno pusės, bet gali sužibti bet kurioje dangaus vietoje. Mėnulis bus delčiagalis, tad jo šviesa stebėjimų netrikdys.

Jonas VAIŠKŪNAS