Prieš savaitę važiuodamas į tėviškę, kelyje Švenčionys-Andriejauka, trisdešimties kilometrų atkarpoje net tris kartus vos išvengiau susidūrimo su į kelią išbėgusiomis stirnomis. Ir koks nelabasis jas veja, kad bėga, lekia lyg akis išdegusios viduryje baltos dienos?

Šį klausimą ir uždaviau geram bičiuliui, gamtininkui Selemonui Paltanavičiui. O pasirodo viskas labai paprasta, nes dabar stirnų rujos metas, ir lekia jos ieškodamos viena kitos, nebodamos pavojų, ypač patinai bėga lyg pakvaišę, ieškodami rujojančių patelių, tad net pamatęs netoli kelio stovinčią stirną negali būti tikras, kad po akimirkos ji nebėgs per kelią. Ką gi, vėl prasideda pilnas išbandymų laikotarpis vairuotojams, nes kiek teko skaityti šiemet, susidūrimų su laukiniais gyvūnais ypač stirnomis ženkliai daugiau. Būkime atsargūs, važiuodami ypač ten, kur šalia kelio krūmai ir matomumas prastas.

Algis JAKŠTAS