Sutvarkė Žeimenos pakrantę: smėlėtas paplūdimys atiteko baidarininkams išsilaipinti, o gyventojų maudynėms liko dumblynas
2019 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis, Nr.56 (1876) |
Švenčionėliškiai traukia maudytis į Palūšę...
ES pinigus mėto (kaip) į balą
Nemokšų beprasmiškai ištaškyti ES pinigai žmonėms akis bado: nuošalios vietos, kur žmogaus koja nežengusi, nusėtos pažintiniais takais, vaikų žaidimų aikštelėmis, pavėsinės ir kt. Daro vien tam, kad darytų, o gal kad būtų proga pinigus įsi – pasi – savinti, pasigirti darbais ir pan. Prašienauja, nuskandina šimtus tūkstančių į balą, pelkę ar kitą žmogaus pėdų nemačiusią vietą, o vos pasibaigus projekto priežiūros terminui, viskas virsta šabakštynu, nes visa tai buvo niekam nereikalinga. Valstybiškai mąstantys Švenčionėlių gyventojai nuogąstauja, ar neištiks toks likimas ir „Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo Švenčionėlių mieste“, o paprastai sakant, Žeimenos pakrantės tvarkymo projekto, kainavusio vos ne pusę milijono eurų. Vieni šį projektą giria ir džiūgauja, kiti pirštu prie smilkinio suka. Ne todėl, kad nusiteikę prieš poilsio ir pramogų objektų įrengimą, o todėl, kad viskas padaryta, anot sugrįžusio į gimtinę asmens, visai negalvojant apie žmones, nelogiškai, absurdiškai, atmestinai.
Su žmonėmis niekas nesitarė
Imtis šios temos paskatino švenčionėliškio vizitas į redakciją. Šiuo metu gyvenančio kitur, bet atostogaujančio gimtuosiuose Švenčionėliuose asmens prašymu pasižvalgėme po prieštaringų vertinimų susilaukusią Žeimenos pakrantę. Pašnekovo saugumui, jo prašymu, pavardės neminėsime ir daugiau detalių apie jį neatskleisime. Visas dėmesys – Žeimenos pakrantei, turėjusiai tapti miestiečių numylėtąja pasivaikščiojimų vieta. Deja, net paupio gyventojai sako nebeturintys, kur ramiai pasimaudyti, pailsėti – tenka ieškoti kitų vietų.
„Kodėl valdžia daro tokius projektus, nesitardama su bendruomene, neatsiklaususi, ko žmonėms reikia ir kaip turėtų atrodyti sutvarkyta Žeimenos pakrantė? - klausė vyriškis ir tęsė pretenzijas. - Jeigu formaliai sudėlioti pristatymų ar viešinimų „paukščiukai“, tai nereiškia, kad žmonės dalyvavo projekto rengime. Žmonės nebuvo informuoti. Skelbimas savivaldybės tinklapyje – tai ne informacija, kas gi į jį nuolat žiūri. Reikėjo eiti pas žmones, gyvai bendrauti. Su jais turėjo būti tariamasi dar prieš rengiant ir teikiant projektą. Čia gyvena mano tėvai, aš dažnai čia lankausi, tad atidžiai seku informaciją apie viską, kas vyksta Švenčionėliuose ir aplink juos. Apie šį projektą žmonės nebuvo tinkamai informuoti ir neturėjo galimybių išsakyti savo nuomonės. Todėl iš geros idėjos išėjo šnipštas.“
Pakrantės įrengimas žmones glumina: „Pridaryta nesąmonių“
„Užaugęs prie Žeimenos, dabar, atvažiavęs pas tėvus, negaliu ramiai išsimaudyti, pailsėti, - skundėsi pašnekovas. - Vienintelė vieta, kur yra geras krantas, dabar skirta baidarininkų išsilaipinimui, o paplūdimys ir maudykla įrengta ten, kur iki kelių dumblas. Niekas ten niekada nesimaudė. Ar tie, kas numatė čia maudyklą, bent pažiūrėjo, paklausė žmonių, kaip ta vieta atrodo? Susidaro įspūdis, kad projektą rengė marsiečiai.
Na, ne marsiečiai, realiai – vilniečiai. Aukščiausia rajono valdžia ir nemaža dalis specialistų gyvena sostinėje, jau nekalbant apie projektuotojus. Niekas iš jų po dumblus nebraido, tad „skęstančiųjų gelbėjimas“, kaip sakoma, pačių skęstančiųjų reikalas... Kas nenori dumble murkdytis, važiuoja į Palūšę.
Kas skamba gražiai, realybėje atrodo daug prasčiau. Išgirtieji „pontoniniai tiltai“, realybėje pavirto takeliais iš lentučių, labai trapūs - jau aplūžinėję, pro tarpus lenda aštrios žolės – ne vienas vaikas susipjaustė kojytes.
Mūsų pašnekovą stebina ir pasirinkta takų vieta – per vidurį pievos. „Kodėl neįrengė pasivaikščiojimo tako arčiau upės, kur galima grožėtis upės tėkme, mėgautis jos gaiva, kažkur nusileisti ir įbristi į vandenį? - stebisi vyras. - Jeigu jau sakoma, kad tai pakrantės sutvarkymas, tai reikėjo taką daryti pakrantėje, o ne pievoje. Ko ten eiti per tą vidurį pievos – erkių, o gal gyvačių žvalgyti? Prisipažinsiu, einant taku per tuo metu užžėlusią pievą buvo šiek tiek nejauku. Juo labiau nesupratau, kam įrengti tie nusileidimai nuo tako į pievą? Ko ten leistis į tą pievą? Jos vaizdas (nuotraukoje) tikrai netraukia...
Aktyvus pilietis įsitikinęs, kad klaidas reikia taisyti – projektas turi būti apsvarstytas su visuomene ir pakoreguotas pagal žmonių pasiūlymus. Anot jo, gal tako iš vidurio pievos dabar jau nepatrauksi arčiau upės, nors padaryta didelė nesąmonė, bet štai baidarininkų išsilaipinimo vietą patraukti toliau nuo žmonių nuo seno pamėgtos maudynių vietos būtina.
Irena PAULIUKEVIČIENĖ