Klausausi radijo, skaitau spaudą ir baisiuosi lietuvių skurdu. Visi apie tai kalba, bet niekas nenurodo priežasties. Kaip atsitiko, kad visada garsėję darbštumu mūsų žmonės tapo skurdžiais?

Bandysiu aiškintis priežastis. Ogi dėl visko kaltas maras! Taip taip – maras! Tai jis sunaikino kiaulių fermas, ištuštino sodiečių tvartus, sujaukė žmonių protus, visus paliko be pragyvenimo šaltinio.

O būdavo – kaime, kiekvienoje sodyboje ūkininko tvarte kriuksėjo dvi-trys kiaulaitės. Jos duodavo mėsą, riebalus, lašinukus, kuriuos valgyti primygtinai rekomendavo profesorė Taunytė.

O kiaulės, kaip žinoma, ant vandens neauga. Joms reikia miežių, bulvių, pieno (geriau rauginto). Todėl reikėjo turėti karvutę, ir ne vieną.

Taip išsispręsdavo vaikų užimtumo problema, nes jie, grįžę iš mokyklos skubėdavo į ganyklą perkelti, pagirdyti gyvulius, ravėdavo daržus, bulves, burokus.

Vakare visi susirinkdavo namuose. Mokiniai ruošė pamokas, dalindavosi įspūdžiais iš mokyklos.

Rytą vaikai EIDAVO į mokyklą. Ir nereikėjo papildomų kūno kultūros pamokų. Dabar ne tik miesto, bet ir kaimo (!) žmonės, gavę pensijas ar pašalpas, skuba į parduotuvę, stovi eilėse, kad nusipirktų bulvių, pieno ar lašinukų.

Ir stovės! Nes jiems duodama žuvis, o ne meškerė.

Tai tokie mano pamąstymai.

Su pagarba, Danutė Juknienė