Mes turime 272 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1255
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11442
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87472
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Vapsvavoris Švenčionėliuose

2019 m. rugpjūčio 31 d., šeštadienis, Nr.63(1883)

Šiltėjantis klimatas sudaro galimybę išgyventi toms rūšims, kurios anksčiau dėl šaltų žiemų Lietuvoje negalėdavo išgyventi. 2002 metais Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas gražus voras – vapsvavoris.

Vapsvavoriai priklauso vorų kryžiuočių būriui. Tai gana stambūs į vapsvas panašūs vorai. Patinų ilgis 5-9 mm, o patelės keliskart didesnės – 19-28 mm. Pagrindinis šių vorų maistas – žiogai, bet kai jų nėra, tai ir musės bei kt. tinka. Poravimosi metu patelė dažnai suėda patinėlį, tik retkarčiais jam pasiseka pabėgti. Patelė padeda 300-400 kiaušinėlių, kuriuos sudeda į gelsvos spalvos kokoną. Jų būna iki penkių. Padėjusi kiaušinėlius patelė nugaišta. Po mėnesio išsiritę voriukai peržiemoja tame pačiame kokone, o gegužės pabaigoje-birželio pradžioje jie palieka savo kokoną. Po trijų mėnesių tampa suaugusiais ir jau gali poruotis. Toks būtų vapsvavorių gyvenimo ciklas.

Šį gražų simpatišką vorą, tiksliau, vorę, savo sode Švenčionėliuose šiemet vėl aptiko ir Teresė Šiaudinienė. Vapsvavorio patelė ramiausiai mezgė tinklus ant šilauogių krūmo. Ar vapsvavoris pavojingas žmogui? Žinoma, gali grybštelėti jei per daug prie jo lysi. Vapsvavorio grybštelėjimas gali prilygti širšės įgėlimui, tad geriau vorus stebėti iš toliau ir jų neerzinti.

Algis JAKŠTAS

 

 
Reklaminis skydelis