Žinant, kad bent kartą per metus grybauti išsiruošia kas antras Lietuvos gyventojas, o grybai šalies miškuose ėmė masiškai dygti tik vasaros pabaigoje, draudikai perspėja dėl erkių keliamo pavojaus. Rugsėjis patenka į antrą erkių užkrečiamų ligų piko bangą, o šie miniatiūriniai voragyviai bus aktyvūs tol, kol aplinkos temperatūra nenukris žemiau +5–+7 laipsnių Celsijaus (°C).

Draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas atkreipia dėmesį, kad be skiepijimosi nuo erkinio encefalito  vienu veiksmingiausių būdų apsisaugoti išlieka atsargumas ir prevencija. Grybautojai ypač raginami kruopščiai pridengti kojų sritį, kur įsisiurbia maždaug trečdalis erkių. Einant aukštesne žole, pro krūmus, erkės nesunkiai užropoja ant kojų ir radusios landą ar pasinaudojusios nepridengta kūno dalimi greitai pasiekia odą

„Statistika Lietuvai nėra palanki – pagal sergamumą erkiniu encefalitu esame vieni iš lyderių Europoje ir situacija iš esmės negerėja. Jeigu susirgimai pasireiškia sunkia forma, skaudžios pasekmės gali išlikti visam gyvenimui“, – sako R. Grizickas.

Drabužiai – labai svarbu

Patariama dėvėti šviesių spalvų drabužius. Grįžus iš miško ar pabuvus gamtoje, juos, kaip ir kūną, ne tik kruopščiai apžiūrėti, bet ir išskalbti aukštoje temperatūroje.

Erkės prisitaiko prie temperatūros

Erkės patogiai jaučiasi ne tik besilaikant šiltiems orams, bet ir kiek atvėsus, ypač drėgnesnėse vietose. Todėl aukštesnė, laiku nenupjauta žolė bei miškingos zonos joms patinka labiausiai.

Pernai rugsėjį draudimo bendrovė vis dar registravo su erkių įkandimais susijusias žalas. Jei anksčiau buvo įprasta, kad pasibaigus vasarai erkių keliamą grėsmę galima primiršti, tai šylant klimatui nebereikėtų žiūrėti į kalendorių, o geriau pasikliauti termometru. Erkės lieka aktyvios, kol oro temperatūra nenukrenta žemiau +5–+7 °C“.

Miniatiūriniai voragyviai gali nustebinti ne tik rudenį, bet ir pakankamai šiltą žiemą, kuomet jų iš lauko parsineša atokesnius kampelius išnaršantys vedžiojami šunys.

Be abejo, žiemą tokie atvejai yra pakankamai reti, ir erkių aktyvumas nepalyginamas su esančiu dabar. Tačiau žinojimas turėtų skatinti rimčiau žvelgti į atsargumo priemones ir maksimaliai užkardyti kontaktą su erkėmis.

Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, rugpjūtį skelbė, kad daugiausia sergamumo erkiniu encefalitu atvejų 2017 metais užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474). Didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atvejo/100 tūkst. gyventojų.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atvejo/ 100 tūkst. gyventojų).

Parengė Živilė Tiškevičienė