Algis JAKŠTAS

Pretekstą pokalbiui su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėja Marija Levarauskiene apie namų valdų žemės sklypų įteisinimą davė nesenas konfliktėlis tarp buvusių kaimynų Cirkliškio kaime. Paskambinęs į redakciją šio kaimo gyventojas Algis Babušis išreiškė nuoskaudą, kad buvę kaimynai nieko nepranešę įsiteisino namų valdą ir prašo atlaisvinti žemės lopinėlį, kuriuo jis naudojasi ligi šiol, nors jau seniai nebegyvena tame name. Žmogui, tiek metų dirbusiam ir tvarkiusiam tuos kelis arus žemės, buvo gaila ir pasodintų obelaičių, ir vaiskrūmių, ir, žinoma, šiltnamio. Norėdamas bent šiek tiek išsiaiškinti situaciją ir teisinius niuansus, paskambinau Marijai Levarauskienei, o ji mielai sutiko nuvažiuoti kartu į Cirkliškį ir ten vietoje žmonėms padėti išsiaiškinti situaciją. Kartu su mumis važiavo ir skyriaus teisininkė Živilė Tepliakovienė.

Smagu, kad mūsų taikos misija baigėsi sėkmingai, nes kai buvo išaiškinti visi teisiniai juridiniai niuansai, buvo susitarta ir dėl obelų, ir vaiskrūmių kompensavimo. Visi liko patenkinti tuo, kad konfliktą pavyko išspręsti, o kitą dieną su gerb. Marija Levarauskiene jau kalbėjome darbo kabinete apie namų valdas, jų įteisinimą ir kitas su tuo susijusias situacijas.

- Tai kas gi yra namų valda ir kodėl reikėtų ją įteisinti? – nuo šio klausimo ir prasideda mūsų pokalbis su Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėja Marija Levarauskiene.

Namų valdos žemės sklypo sąvoką apibrėžia LR žemės reformos įstatymas. Šio įstatymo 9 str. 2 p. nurodyta, kad piliečiams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas ir kiti sodybos želdiniai, kiemas ir nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatacijos reikalavimus ir turi būti suformuotas teritorijų planavimo dokumentuose. Kaip rodiklis namų valdos sklypui formuoti yra gyvenamas namas.

Miestuose, išskyrus Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų bei Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės miestuose (kalbant apie mūsų rajoną) ne didesni kaip 0,30 ha (trisdešimt arų).

Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, piliečiams parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose. Piliečiai gali nustatyti savo naudojimosi dalis tokiame sklype. Tai nustatoma pagal tai, kokia gyvenamojo namo dalis tenka kiekvienam savininkui.

- O nuo ko reikėtų pradėti namų valdos įteisinimą?

- Norintys susitvarkyti namų valdos žemę žmonės turėtų kreiptis į Žemėtvarkos skyrių dėl sklypo suformavimo žemės reformos žemėtvarkos projekte. Tas pats kelias ir individualių namų ir daugiabučių gyventojams. Namų valdos sklypai gali būti formuojami žemės reformos žemėtvarkos projekto metu arba per sklypų formavimo pertvarkymo projektą tuo atveju jei pilietis nori susitvarkyti greičiau. Nes žemės reformos žemėtvarkos projektavimo darbai užsitęsia. Tokie teritorijų planavimo darbai greitai nevyksta, ir jei žmogus negali laukti, jis gali darytis sklypų formavimo pertvarkymo projektą, kurio metu būtų jam suformuojamas namų valdos sklypas. Jis tą projektą atlieka savo lėšomis, kaip, beje, ir žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo darbus. Čia gal tenka mokėti šiek tiek mažiau, bet šie projektai daromi lėčiau. Kaip matome, žmogus turi galimybę pasirinkti, ar daryti projektą greičiau, bet tas kainuos brangiau, jei nėra skubos, galima pasirinkti pigesnį variantą. Suprojektavus sklypą teritorijų planavimo dokumentuose, piliečiams reikia atlikti geodezinius matavimus. Bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad namo valdoje tvarkoma tiek sklypų, kiek žmonių kreipėsi, o kita namų valdos dalis lieka Lietuvos Respublikos nuosavybe. Po kiek laiko gali sugalvoti tvarkyti savo dalį ir kiti, bet jiems jau bus viskas padaryta. Sklypas juk suformuotas, geodeziniai matavimai atlikti.

- Vadinasi, tokiu atveju gudresniems viskas bus pigiau?

- Taip, jiems beliks tik juridiškai sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, sumokėti pinigus valstybei ir tiek. Ir čia jau nuo žmonių geranoriškumo priklausys, ar grąžins jie kaimynams dalį sumos, sumokėtos už namų valdos sklypo formavimą ir geodezinius matavimus, ar ne.

- Kokios sąlygos dar reikalingos norint sutvarkyti namų valdą?

- Pagrindinė ir pati svarbiausia, kad tiek individualūs namai, tiek daugiabučių butai būtų įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir turi būti aišku, kas yra namo ir butų savininkai. Turi būti pastatų teisinės registracijos pažymėjimai, t.y. rodiklis, pagal kurį mes formuojam sklypą konkrečiam asmeniui, fiziniam ar juridiniam. Be pastatų teisinės registracijos mes negalim formuoti žemės sklypo.

- Ar daug gyventojų paskutiniu metu kreipiasi norėdami įteisinti namų valdas?

- Žmonės kreipiasi nuolat. Dažnai būna, kad kreipiamasi jau tada, kai atsiranda būtinybė ar parduoti, ar perrašyti, ar padovanoti. Neužtenka tik turėti žemės išsipirkimo čekius ir galvoti, kad jau viskas tvarkoj, o reikia kreiptis į Žemėtvarkos skyrių dėl namų valdos suformavimo. Kaip jau minėjau, yra ir ilgesnis, bet pigesnis variantas, ir greitesnis, bet brangesnis. Anksčiau geodezinių matavimų kaimo vietovėje nereikėjo, dabar reikia. Jei žmogus už žemę mokėjo investiciniais čekiais, jie užskaitomi, jei po geodezinių matavimų paaiškėja, kad dar trūksta tam tikros sumos, ją tenka primokėti, o jei permokėta – taip jau ir lieka. Namų valdos žemė kaimo vietovėse nėra brangi, tai nieko baisaus ir už grynus pirkti jei neišpirkta už investicinius čekius, be to namų valdą galima įteisinti ir dengiant vadinamąja „išvada“.

- O jei žmogaus sodyba kaimo vietovėje stovi jam priklausančioje žemėje, ar reikia tvarkyti namų valdą?

- Jei tai yra žemės ūkio paskirties sklypas, ir tai yra žemės ūkio paskirties žemė, ir sodyba yra nesaugomoj teritorijoj, tai namų valdos sklypas išskiriamas be problemų, bet irgi reikia daryti sklypų formavimo pertvarkymo projektą išskiriant namų valdą iš sklypo. O saugomose teritorijose jau kita tvarka, ten niuansų ir apribojimų daug, o baigdama dar kartą norėčiau priminti, kad žmogus, norintis įsiteisinti namų valdą, pirmiausia turi kreiptis pas mus, į Žemėtvarkos skyrių, o čia jau mūsų specialistai paaiškins, ką toliau daryti. Beje, yra pradėta nemažai namų valdų formavimo bylų, bet žmonės kažkodėl daugiau nesikreipė ir nemažai daliai jų teks viską pradėti iš naujo. Apmaudžiausia bus tiems, kurie praleido terminą, kai kaimo vietovėje nereikėjo geodezinių matavimų, - baigdama pokalbį sako Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėja Marija Levarauskienė.