Mes turime 396 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3553
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19754
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:95784
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Išvešėjusi valdininkų armija traukia rajoną žemyn: skolos didelės, investicijos menkos, verslas merdėja, neūkiškumas akis bado

2019 m. spalio 19 d., šeštadienis, Nr.77 (1897)

Toks vaizdas susidaro analizuojant Laisvosios rinkos instituto paskelbtą 2018 m. Lietuvos mažųjų savivaldybių indeksą. Daugelis rodiklių rajone yra blogesni už šalies mažųjų savivaldybių vidurkį.

 

Rajonas skęsta skolose

Savivaldybių indekse Biudžeto srityje Švenčionių rajonas gavo prastą įvertinimą dėl didelės savivaldybės skolos, kuri sudaro 32,9 proc. pajamų, kai tuo tarpu šalies vidurkis yra 25,8 proc. Procentine išraiška tai gali pasirodyti švelniau, bet už kiekvieno procento – šimtai tūkstančių. Dar vienas minusas – skola mažėjo tik 5,6 proc., o tai stipriai atsilieka nuo daugelio savivaldybių, vidurkis yra 6,2 proc.

LLRI daro prielaidą, kad Švenčionių rajono skolas sąlygojo didelė (ir besipučianti) valdininkų armija, kurios išlaikymas ir „apryja“ rajono biudžetą bei gramzdina į skolas. Giliau analizuojant, turbūt paaiškėtų ir daugiau neūkiškumo pavyzdžių, bet savivaldybių indeksas daugiausia remiasi skaičiais.

 

Didelė savivaldybės administracija

Jau rašėme, kad daugelyje savivaldybių mažėjant valdininkų, Švenčionių rajone jų daugėjo. Taigi dar vienas minusas Švenčionims – didelė savivaldybės administracija. 1000 gyventojų rajone tenka 9,5 biudžeto išlaikytinių, kai tuo tarpu šalyje vidutiniškai 7,6. Čia turima mintyje tik savivaldybės administracija, o kur dar savivaldybei priklausančios įmonės ir įstaigos, „prifarširuotos reikalingų žmonių“. Beje, apibūdinimą „reikalingi žmonės“ išgirdau iš vieno tokių. Man pajuokavus, kad ten per daug darbuotojų, tad gali atleisti iš darbo, šis tik nusijuokė: „Mes gi valdžiai reikalingi“. Vėliau jis paaiškino tą reikalingumą – jų ir jų artimųjų balsai rinkimuose garantuoti, net agituoti nereikia.

 

Verslas rajone merdėja

Švenčionių rajone užfiksuotas mažiausias veikiančių ūkio subjektų skaičius, 1000 gyventojų - tik 15,9. Kaimyniniuose rajonuose padėtis daug geresnė: Molėtų rajone šis rodiklis yra 23,5, Utenos rajone - 25,5, Vilniaus rajone - 26,8, Ignalinos – 17,7.

Bloga padėtis Švenčionių rajone su verslo liudijimais. Rajonas „pasižymėjo“ mažiausiai verslo liudijimų įsigijusių arba prasitęsusių asmenų skaičiumi. Švenčionių rajone 1000 gyventojų tenka 22,6 verslo liudijimo. Net Ignalinoje, kuri prieš keletą metų buvo priskirta prie „juodųjų skylių“, daugiau – 26,9. Panašu, kad Švenčionių rajonas gali pasikeisti vietomis su Ignalina.

Kitos savivaldybės mūsų rajoną lenkia dvigubai didesniu verslo liudijimų skaičiumi: Molėtų – 45,6 , Utenos - 42,8, Vilniaus rajono – 43,6.

Laisvosios rinkos institutas pastebi Švenčionių rajone nepalankią verslui mokesčių politiką – mokesčiai gerokai didesni negu daugelyje savivaldybių. Nekilnojamojo turto mokestis Švenčionių rajone 0,9 proc., kai šalyje vidutinis 0,7 proc. Nenaudojamo nekilnojamojo turto mokestis – 3 proc., apleistos žemės 4 proc. Labai aukšta vidutinė verslo liudijimo kaina rajone – 128 eurai (šalyje - 96 eurai) – uždusino smulkųjį verslą arba privertė jį trauktis iš rajono.

Net labai liberalių pažiūrų laisvosios rinkos institutas pastebi, kad mokesčiai rajone labai dideli, ir pataria vietinei valdžiai juos mažinti. Galbūt tai paskatintų gyventojus ir verslą kurti darbo vietas, nes su jomis rajone labai prastai. Valdžiai būtų negarbinga dangstytis „Intersurgical“ korta, nes ši privati įmonė, veikianti kelis dešimtmečius, – tikrai ne jų nuopelnas. O ką sukūrė meras R.Klipčius ir „jo komanda“ per beveik 5 valdymo metus? Atsiverskite rinkimų pažadus ir pamatysite – nėra prie ko pliusiuką dėti. Jau vien šis savivaldybių indeksas parodo, ko verti „klipčių komandos“ pažadai padaryti rajoną klestintį, sugrąžinti jaunimą ir prikurti verslų.

Tai, kas vyksta visoje Lietuvoje centralizuotai – renovacija – tikrai ne valdžios nuopelnas. Greičiau atvirkščiai – gyventojams renovacija kainuoja daug brangiau, negu kituose rajonuose, žmonės neinformuojami, ką daro su jų būstais, darbai vilkinami ir prasideda tik žiemai artėjant. Geras šeimininkas savo namo žiemą neremontuoja. Štai čia tai tikrai savivaldybės „nuopelnai“.

 

Investicijos - menkos

Pagal investicijas Švenčionių rajonas 13- tas nuo galo. Ar pasiteisinimas, kad yra ir blogesnių? Investicijų srityje Švenčionių rajonas įvertintas tik 39 balais (iš 100). Investicijų plėtra rajone menka, o nauda mokesčių prasme – dar menkesnė.

 

Papildoma našta biudžetui

Švenčionių rajono savivaldybė pasižymi didžiausiu nuosavų pastatų ir patalpų plotu 1000 gyventojų. Tai – nemenka našta rajono biudžetui, o kai pastatas pradeda griūti – ir gėda dėl neūkiškumo. Gal turėtų būti dar ir atsakomybė valdžiai už atmestiną pareigų vykdymą?

Mūsų rajone 1000 gyventojų tenka 5019 kv. metrų. Dar niekas netyrė, kaip savivaldybė rūpinasi šiuo turtu. Apie vieną objektą (beje, pastato vidus buvo renovuotas iš ES projektų lėšų) skaitykite straipsnyje „Pastatai vaiduokliai Švenčionėlių centre“.

Prieš daugiau kaip metus buvo aprašyta, kaip neracionaliai naudojamos Švenčionių socialinių paslaugų centro patalpos – ten visas II aukštas buvo šildomas, bet tuščias, jame nieko daugiau nebuvo, išskyrus ūkvedžio V.Kasperovič „rezidenciją“ - sofutę, šaldytuvą su lašinukais ir raugintais kopūstais... Tuometiniai tarybos nariai K.Trapikas ir V.Bulka tada siūlė patalpas išnuomoti ir gauti iš to pajamų rajono biudžetui, bet jų niekas neišgirdo...

Kaimyninėse savivaldybėse pastatų ir patalpų plotai 1000 gyventojų mažesni: Molėtų – 4190 kv.m, Utenos – 4276 kv. m, Vilniaus rajono – 2755 kv. m.

 

Geriau už vidurkį įvertintas švietimas

Švenčionių rajone mažiausiai lėšų skiriama mokyklų aplinkos išlaikymui, palyginti su ugdymo lėšomis.

Švenčionių rajone mokyklų aplinkos (išlaidos, kurių nefinansuoja mokinio krepšelis) išlaikymui skiriama tik 25,3 proc. lyginant su ugdymo lėšomis. Tuo tarpu Molėtų rajone – 45,4 proc., Vilniaus rajone -49,6 proc. , Utenos rajone – 37,3 proc.

Šis rodiklis gerokai kilstelėjo rajono indeksą aukštyn. O visa esmė tame, kad rajono švietimo įstaigų tinklas buvo optimizuotas prieš 15 metų. Tiesa, dabartiniai valdantieji tada buvo ilgametėje opozicijoje, tad labai rėkė: „Uždaro mokyklas, naikina kultūros židinius“ ir pan. Tuomet kritikuoti sprendimai dabar patiems oi kaip pasitarnavo.

 

Savivaldybės reitingą nuo dugno labiausia gelbsti... skandalais aptekusi Transporto sritis

Pagal visas čia minėtas sritis, Švenčionių rajonas yra 11-12 nuo galo, bet bendrame indekse vis dėlto dalinasi 31-33vietas  su Šalčininkų ir Rokiškio rajonais (iš 54 savivaldybių). Kas pakylėja rezultatą?

Ogi Transporto sritis. Daug ką tai nustebins, bet žinant tai, kad nustatant savivaldybių indeksą nebuvo analizuojama informacija apie vykdytų konkursų „ypatumus“, svarbu, kad paslaugas teikia ne valdiška, o privati įmonė, tampa viskas aišku. Žinančius situaciją rajone gal ir šokiruos citata iš savivaldybių indekso: „2018 m. viešojo transporto paslaugų teikimui buvo sudarytos konkurencinės sąlygos – visiems maršrutams skelbti viešieji konkursai, visus juos aptarnavo privatus sektorius“.

Tyrėjai operuoja sausais duomenimis, tuo tarpu rajone gerai žinoma, kas dėjosi ir tebesideda su keleivių vežimo konkursais ir tuo privačiu vežėju, ir kad taškas šioje istorijoje dar nepadėtas – vyksta teismai. Savivaldybės padaryti įstatymų pažeidimai niekur nedings – atitinkamos institucijos prie jų gali bet kada sugrįžti, o gal jau ir domisi. Juolab, rajono valdžia ir toliau priiminėja, švelniai tariant, balansuojančius ant teisėtumo ribos precedento neturinčius sprendimus, kaip antai vežti keleivius nemokamai, dempinguoti keleivių vežimą visų mokesčių mokėtojų sąskaita, o akivaizdi nauda – vežėjui, nes savivaldybė jam dar ir nuostolius dengia – vėl gi mokesčių mokėtojų sąskaita.

Dar konkursui neįvykus (aiškiaregystės dovana?), meras R.Klipčius tarybos posėdžio metu jau gyręs būsimą vežėją, žadėjęs gyventojams ekologiškus moderniausius naujutėlius autobusus, kurie riedės mūsų rajono apgailėtinais keliais, neterš aplinkos ir užtikrins keleiviams komfortą bei saugumą, dabar užsimerkia prieš realybę, kai vežėjas pažeidinėja sutarties sąlygas ir veža 1999 metų gamybos senukais perdažytais ir neaišku kaip perdarytais (gerai, jeigu tik popieriuje) autobusais. Panoręs likti neįvardintas, aktyvus rajono politikas tvirtina, kad sutarties sąlygų tada niekas ir nesiruošė laikytis, o aukštus reikalavimus sąlygose įrašė tam, kad atbaidytų konkurso dalyvius.

Vargu, ar kur nors Lietuvoje rastumėt skandalingesnę istoriją, negu Švenčionių r. savivaldybės vykdytas keleivių vežimo konkursas. Sprendžiant iš mero „pranašysčių“, belieka manyti, kad laimėtojas buvo aiškus iš anksto. Kas jau kas, o mūsų skaitytojai tikrai žino, kaip vyko keleivių vežimo konkursai, kiek užfiksuota pažeidimų, kiek kartų buvo stabdyti konkursai, panaikinti rezultatai ir kaip atvestas į rajoną vežėjas iš Vilniaus. Įvertinus šias aplinkybes, savivaldybių indekso tyrime geriausiai įvertintą Transporto sritį vertėtų tirti teisėsaugai. Nuplėšus šią „širmą“, pasimatytų graudi realybė – dabartinė valdžia galutinai nugyveno rajoną, o pati tarpsta iš gyventojų, kurie dirba kituose rajonuose, uždirbtų mokesčių, nes GPM atitenka tos savivaldybės biudžetui, kurioje žmogus miega (pagal deklaruotą gyvenamąją vietą), o ne tai savivaldybei, kurioje žmogus gavo darbą. Tokia iškreipta mokesčių tvarka tvirkina vietinę valdžią ne mažiau, negu pašalpos tinginius.

(Šaltinis – LLRI savivaldybių indeksas 2018 m.).

Irena PAULIUKEVIČIENĖ