Mes turime 165 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1091
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11278
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:87308
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Muzikinio pantomimos spektaklio „100 metų ir viena diena“ debiutas

2012 m. gegužės 23 d.,trečiadienis Nr.39 (1182)

Pabradės kultūros centre 2012 m. gegužės 4 d. įvyko muzikinio pantomimos spektaklio premjera. Spektaklio pavadinimas „100 metų ir viena diena“ kilo iš dainos pavadinimo, kurią sukūrė meno vadovas Ruslan Kostiukov, dirbantis globos namuos su neįgaliais vaikais ir jaunimu. Šiame spektaklyje dalyvavo asmenys, turintys protinę bei fizinę negalią, o taip pat užimtumo specialistai, specialieji pedagogai, režisieriai, garso, vaizdo bei šviesų menininkai. Veikėjai, dalyvaujantys spektaklyje, atliko įvairius vaidmenis – nuo masinių scenų iki chorinio dainavimo. Choreografijai buvo panaudota šiuolaikinio šokio koncepcija, o scenografijai – vizualizacijos.

Bendraujant su neįgaliais, kurie savarankiškai negali judėti, o tik stebi šį pasaulį, visada iškyla klausimų: „Kas, jeigu jie supranta daug daugiau ir giliau, negu mes sveiki įsivaizduojame? O gal žiūrint jų akimis mes atrodome jiems keistuoliais? Gal mūsų susikurtas pasaulis yra nepakankamai tobulas?“.

Muzikinis pantomimos spektaklis „100 metų ir viena diena“ atskleidžia neįgalaus jauno žmogaus vidinį pasaulį, leidžia giliau suprasti neįgaliojo asmens kasdienybę bei jį supančią aplinką, kurioje jis gyvena. Spektaklio pagrindinis veikėjas - neįgalus jaunas žmogus, o visas veiksmas scenoje - tai jo galimos vidinės būsenos, jo vidinio pasaulio atspindys, jo mintys. Veiksmas susideda iš dvylikos etiudų – minčių. Tai ir vienišumas, kuris lydi jaunuolį visą gyvenimą, nuo kurio kartais bėgame ir mes, o kartais apima begalinis troškimas pabūti vienam; tai ir džiaugsmas, kuris pakelia žmogų lig debesų, ar gilus liūdesys, prikaustantis prie žemės. Pagrindinė šio spektaklio mintis – svarbiausia žmogaus gyvenime yra meilė, apnuoginanti sielą, parodanti jos tolimiausias gelmes, kartais žeidžianti, tačiau visada suteikianti viltį. O išmokus ją branginti, truksianti šimtą metų ir vieną dieną...

Šio spektaklio naujovė bei stiprioji pusė, kad į veiksmą įtraukti žymią negalią turintys asmenys vežimėliuose. Pastarųjų metų praktika parodė, jog neįgalūs žmonės puikiai atsiskleidžia bei tiksliai perteikia savo emocijas judesiu.

Pirmuosius žingsnius Pabradės socialinės globos namų pantomimos būrelis žengė prieš metus, dalyvaudamas bendrame projekte su Mažąja teatro akademija, įkurta prie Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Rezultatai pranoko lūkesčius, buvo nutarta dirbti toliau šia kryptimi. Vienas iš keliamų tikslų ir buvo pristatyti neįgaliųjų meninės kūrybos įvairias šakas Pabradės miesto bendruomenei.

Spektaklio debiutas buvo sklandus. Daug šiltų sveikinimo žodžių spektaklio dalyviams išsakė Pabradės kultūros centro direktorė Lolita Vilimienė, Pabradės miesto seniūnė Lucija Tunevič, Pabradės seniūnė Marija Sadovskaja. Gimnazijų bendruomenių vardu artistus pasveikino direktorės Laima Markauskienė ir Natalija Alinauskienė. Daug šiltų žodžių išgirdome iš bendruomenės „Domus“ pirmininko Vaclovo Jasudo.

„Švenčionių krašto“ inf.
 

 
Reklaminis skydelis