Prieš dvejus metus, 2010 m. gegužės 8 d., Labanore ant sudegusios bažnyčios pamatų vykusių pamaldų metu buvo įleista ir užbetonuota simbolinė kapsulė. Taip buvo duotas startas naujos, trečios, Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios statybai. Nebuvau tarp tų optimistų, kurie tikėjo, kad pasaulinės ekonominės krizės metu galima taip greitai pastatyti bažnyčią. Gal todėl dar labiau džiaugiuosi stebuklu, kurį su Dievo pagalba sukūrė žmonės. Tada šv. Mišių metu giedojo, o po jų koncertavo Aušros Stasiūnaitės vadovaujamas ansamblis „Inmezzo“, surengęs nemažai labdaros koncertų, skirtų Labanoro bažnyčiai atstatyti, o gal tiksliau būtų sakyti naujai bažnyčiai pastatyti. Ir štai po dvejų metų tradicinėmis tapusių kiekvieno mėnesio 8 d. aukojamų, gegužės 8 d. šv. Mišių metu tikintieji vėl išgirdo ansamblio „Inmezzo“ atliekamas giesmes, tik šį kartą jos jau skambėjo naujojoje bažnyčioje, kuri ne tik pastatyta, bet ir pašventinta tapo tikraisiais maldos namais. Labanoriškiai ir svečiai, ateinantys pasimelsti, jau įprato prie unikalaus reiškinio, kai šv. Mišias aukoja keli kunigai. Ir šį kartą šv. Mišiose meldėsi ne tik Labanoro parapijos klebonas Jurgis Kazlauskas, bet ir jo brolis Molėtų dekanato dekanas monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, monsinjoras Juozapas Čeberiokas, kunigai Steponas Tunaitis, Mindaugas Grenda ir Ladislavas Baliūnas, o ir tikinčiųjų buvo susirinkę daug. Matyt nelaimė, kurios metu sudegė Labanoro bažnyčia ir stebuklingas naujos bažnyčios pastatymas Labanoro bažnyčią pavertė savotišku tikėjimo švyturiu, kur ateinama pasimelsti, pajusti naujos bažnyčios magišką tikėjimo sklaidą.

- Džiaugiuosi, kad jūs visi, aukoję bažnyčios atstatymui, įėjote į istoriją. Šiandien, po šv. Mišių, po koncerto galėsite prisidėti puošiant bažnyčios aplinką – pasodinti po augalą, kuris papuoš šventorių žaluma, žydėjimu, džiugins mus ir lankytojus, - kreipdamasis į susirinkusius sakė Labanoro klebonas Jurgis Kazlauskas.

Iš tikrųjų tai gražus sumanymas, gražus visų susirinkusių indėlis į bažnyčios aplinkos gražinimą. Kunigas Jurgis prisiminė ir visus geradarius, prisidėjusius prie bažnyčios pastatymo, tarp jų ir profesorę Kazimierą Prunskienę.

Pasibaigus šv. Mišių aukai ir „Inmezzo“ koncertui, paprašiau ansamblio vadovę Aušrą Stasiūnaitę pasidalinti mintimis apie jų surengtus koncertus, skirtus Labanoro bažnyčios atstatymui.

- Sužinojusios apie gaisrą, kurio metu sudegė antroji Labanoro bažnyčia, mes įsijungėme į pilietinę akciją, skirtą naujos bažnyčios pastatymui. Surengėme nemažai labdaros koncertų, giedojome ir čia, Labanore. Šiandien jau giedojome pašventintoje bažnyčioje, o prieš porą metų, pučiant vėjui giedojome ant sudegusios bažnyčios pamatų, bet ir šiandien, ir tada jautėme, kad ši vieta ypatinga. Šiandien jaučiame didelį džiaugsmą matydamos naują bažnyčią, naujus altorius ir jausdamos žmonių tikėjimą. Labdaros akcijos metu aplankėme atokiausius Lietuvos kampelius, skleidėme žinią apie Labanoro žmonių norą pastatyti naują bažnyčią, turėti savo maldos šventovę. Visur buvome nuoširdžiai sutiktos. Džiugu, kad ir „Inmezzo“ kažkuo prisidėjo prie naujos bažnyčios pastatymo. Mums, kaip muzikėms, svarbu ir tai, kad Labanore kažkada vargonavo Miko ir Kipro Petrauskų tėvelis, - sako ansamblio „Inmezzo“ vadovė ir kartu su ansamblietėmis nuskuba ten, kur sodinami krūmai, augalai, papuošiantys šventorių. Gražu buvo stebėti tą sodinimo akciją, kai kartu su tikinčiaisiais augalus sodino ir kunigai, o paskui parapijos namuose prie kavos ar arbatos puodelio visi draugiškai aptarinėjo ne tik padarytus, bet ir dar laukiančius darbus.

Algis JAKŠTAS