„Jeigu tamsta žaviesi Lietuvos gamta, Maironis – tavo poetas, jeigu tamsta esi patriotas, Maironis – tavo poetas, jeigu didžiuojiesi didinga savo šalies praeitimi, Maironis – tavo poetas“, - birželio 2-ąją Pašaminės kaimo klube pradėdama renginį Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminėti sakė buvusi ilgametė mokytoja lituanistė Danutė Bagdonavičienė. Ir ji visiškai teisi, nes Maironis – kiekvieno iš mūsų poetas, kurio poezijoje kiekvienas randame kažką sava, tai, kas arčiausia širdies, kas suvirpina jautriausias sielos stygas. Juk ne veltui daugelis jo eilių yra tapusios dainomis, kurias žino ir dainuoja iki šiol, jo eilėms muziką rašė ir rašo kiekvienos kartos įvairių muzikos stilių kompozitoriai.

Maironio kūryba tiesiogiai susijusi su tautinio atgimimo laikais, kai carinės Rusijos sudėtyje esančioje Lietuvoje nelegaliai plinta laikraštis „Aušra“, kai knygnešiai platina draudžiamą spaudą lietuvių kalba. Patriotinėje-visuomeninėje Maironio kūryboje iškyla Tėvynės meilė, visuomenė, ypač jaunimas, kviečiami imtis bendrų darbų. Maironis – tikras romantikas, tad Lietuvos istorija ir garbinga praeitis tampa įkvėpimo šaltiniu, skatina mąstyti apie tuometinę varganą Lietuvos padėtį. Vis dėlto be patriotinių šūkių, kvietimo dirbti tautai, aukotis aukštiems idealams, Maironis savo kūryboje kalba ir apie asmeninius žmogaus išgyvenimus, savitą dvasinę patirtį, tyrus ir nuoširdžius jausmus. Šios temos neretai jungiasi viename eilėraštyje, kai net sunku atskirti, ar poetas kalbą apie meilę Tėvynei, ar apie meilę moteriai... Ne viename eilėraštyje Maironis kalba ir apie poeto misiją, apie norą būti išgirstam, suprastam ir įvertintam. Melodingos, lietuvių liaudies dainomis paremtos jo lyrikos stilius išlaikė savo vertę ir dabar. Pasak D.Bagdonavičienės, Maironis buvo prieš šimtmetį, bus ir po šimtmečio.

Renginio „Maironio žodis skamba ir šiandien“ metu labai nuoširdžiai ir kiekvienam suprantamai lituanistė D.Bagdonavičienė ir atskleidė visus Maironio kūrybos aspektus, pacituodama ir labiau žinomų, ir rečiau girdimų poeto posmų. Vieną Maironio eilėraštį „Iš Danutės akių“ buvo pakviestas paskaityti Albinas Cibulskas, juk taip nuostabu, kai vyrai skaito moterims eiles...

Dvasingo ir jausmingo renginio, kurį sumanė ir kartu suorganizavo Pašaminės bibliotekininkė Loreta Jusienė ir buvusi ilgametė mokytoja lituanistė D.Bagdonavičienė, metu Maironio eiles skaitė Pašaminės kaimo vaikai, Švenčionėlių Mindaugo gimnazijos mokiniai, šoko, dainavo ir grojo Švenčionėlių meno mokyklos mokiniai ir mokytojai.

Labai gražiai į visą šventę įsiliejo ir svečiai – Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio teatras „Puelli Vilnensis“ („Vilniaus vaikai“), savo muzikiniuose spektakliuose siekiantis atkurti Lietuvos renesanso bei ankstyvojo baroko epochų kultūrinį bei dvasinį savitumą, apjungdamas šokį, vokalą ir dramaturgiją. Pasak jo vadovės Giedrės Strikulienės, ansamblis neatsitiktinai pasirinko šį laikmetį – žavų savo meniniu klestėjimu, pilną ieškojimų ir atradimų. „XV-XVII amžių Lietuva – tai valstybės kelio pradžia į Vakarų Europą, tai Martynas Mažvydas ir pirmoji lietuviška knyga, tai Vilniaus universitetas, klestintys Žygimanto Augusto Žemutinės pilies rūmai“, - rašoma ansamblio prisistatyme.

Teatras įsikūręs Vilniaus senamiestyje, renesanso laikų architektūriniame ansamblyje, kuriame buvo jėzuitų mokykla - noviciatas. Kolektyvas reprezentuoja senąjį Vilnių įvairiuose sostinės renginiuose bei iškilminguose priėmimuose, organizuoja koncertus, kūrybinius susitikimus. „Puelli Vilnensis“ yra dažnas įvairių Lietuvos miestų, švenčiančių savo gimtadienius, svečias, bene visų Vilniaus renginių dalyvis. Ansamblis gastroliavo Sankt-Peterburge, Estijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje.

Tad tokio nepaprasto ansamblio viešnagė Pašaminėje šventei suteikė dar daugiau išskirtinumo ir pakilios nuotaikos. Galbūt šį ansamblį dabar ir dažniau pamatysime įvairiuose mūsų rajono renginiuose ir šventėse, nes viena jo narė Irena Butautienė gyvena Pašaminėje, o jos kolegos pasižadėjo dažniau atvykti pas ją į svečius, o tuo pačiu ir pakoncertuoti.

Be to, čia įvyko ir netikėtas džiugus susitikimas: paaiškėjo, kad kitas renginio svečias politikas Šarūnas Birutis, studijuodamas Vilniaus universitete šoko poroje su p. Giedre, dabartine „Puelli Vilnensis“ vadove. Kad p. Šarūnas buvo ir liko puikus šokėjas, paliudijo ir buvusi jo šokių partnerė, ir jis pats, čia pat visiems meistriškai pademonstravęs šokio piruetus.

Š.Birutis prisiminė, kaip puikiai Maironio eilėraščius skaitydavęs šviesaus atminimo aktorius Laimonas Noreika, pasidžiaugė, kad pašaminiškiai susiorganizavo tokį reikalingą renginį, nes, gyvenimui einant spirale, padedami Maironio eilių vėl turėtumėm įgauti tos dvasios, išmokti didžiuotis savo Tėvyne. „Materialiniai dalykai dažnai užgožia dvasinius, - apgailestavo Š.Birutis. – Visoje Lietuvoje žmonės negausiai ateina į tokius renginius, be to, žmonės apskritai išeina iš Lietuvos. Tad būtina tą lietuvybę puoselėti ir pasidžiaugti, kad tą dvasią išlaikė ir saugo Maironiui renginius organizuojantys žmonės, tautinius šokius šokantys, eilėraščius deklamuojantys ir lietuviškas dainuojantys meno mokyklos mokiniai“.

Renginyje dalyvavęs Švenčionėlių seniūnas Antanas Juodaitis pasidžiaugė renginio organizatorių L.Jusienės ir D.Bagdonavičienės bei jų pagalbininkų entuziazmu, bet apgailestavo, kad tokiame dideliame kaime, kur gyvena per 300 žmonių, į tokį renginį susirenka vos kelios dešimtys.

Pašaminės kaimo bibliotekos vedėja L.Jusienė už pagalbą rengiant Maironio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimą dėkojo Kultūros skyriaus vedėjai Danutei Vigelienei, lituanistei D.Bagdonavičienei, Viešajai bibliotekai, Švenčionėlių miesto kultūros centro direktorei Onai Raguckienei, seniūnui A.Juodaičiui, Švenčionėlių meno mokyklai, Pašaminės kaimo klubo vedėjai Dalei Basiūnienei, vilniečiams, su džiaugsmu atvykusiems į šventę, Albinui ir Genovaitei Cibulskams (p. Genovaitė sukomponavo iš įvairiausių savo darželio gėlių nuostabias puokštes visiems renginio svečiams). O visą renginį iškilmingai užbaigė Š.Biručiui paraginus ir užvedus, visų kartu traukiama Maironio „Lietuva brangi“ – juk čia tarsi antrasis mūsų himnas.

Irena POŽĖLIENĖ