Praėjo 71 metai nuo masinės tremties pradžios, kai 1941 m. birželio 14-osios ankstų rytą į tūkstančių, tuomet jau sovietų okupuotoje Lietuvoje gyvenančių, šeimų namų duris pasibeldė ginkluoti neprašyti svečiai. Taip prasidėjo pirmoji masinė tremtis iš Lietuvos į Sibirą ir Rusijos šiaurę. 1941 m. birželį į tremtį gyvuliniuose vagonuose buvo išvežta tūkstančiai žmonių, nemaža jų dalis taip ir nesugrįžo į gimtinę. Ir vėliau buvo vykdomi masiniai trėmimai, o didžiausias buvo įvykdytas 1948 m. gegužės 22 d. Per tą trėmimą buvo išvežta apie 40 tūkstančių žmonių, jų tarpe – 10897 vaikai iki 15 metų.

Laikas neištrynė iš Lietuvoje gyvenančių tautų atminties tų žiaurių istorijos faktų, ir dabar, praėjus daugiau nei 70 metų, minėdami Gedulo ir Vilties dieną, prisimename tremtį, tremtinius, negalime pamiršti ir budelių, vykdžiusių tuos nežmoniškus, protu nesuvokiamus žiaurumus ir tremtį.

Mūsų rajone Gedulo ir Vilties diena tradiciškai minima Švenčionėliuose, nes iš Švenčionėlių geležinkelio stoties gyvuliniuose vagonuose į tremtį buvo išvežta tūkstančiai žmonių. Gedulo ir Vilties dienos minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Švenčionėlių bažnyčioje, kurias aukojo kunigas Steponas Tunaitis. Po to su dainomis eisena patraukė prie paminklinio akmens, skirto tremčiai, stovinčio šalia Švenčionėlių geležinkelio stoties. Švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis kalbėdamas prie paminklo sakė:

- Kasmet birželio viduryje minime Gedulo ir Vilties dieną. Prisimindami tūkstančių žmonių tremtį, minime dieną, žyminčią praradimo skausmą, tačiau drauge ir vilties dieną. Gedulas ir viltis labai individualūs, todėl šią atmintiną dieną kiekvienas įprasmina savaip. Kuo didesnė netektis ištinka, tuo didesnė gimsta viltis, išlaikydama dvasinę pusiausvyrą. 1940 m. birželio 15 d. sovietų armija okupavo Lietuvą. Nuo tos dienos prasidėjo lietuvių tautos genocidas, trukęs beveik pusę amžiaus, o 1941 m. birželio 14 d. 3 val. pradėti pirmieji masiniai trėmimai. Ši pirmoji masinių trėmimų diena mūsų tautos ir valstybės istorijoje išliks kaip juodžiausia diena. Per pirmąją okupaciją buvo ištremta, įkalinta arba sušaudyta apie 35 tūkstančiai žmonių. Ir nors sovietinis genocidas dar nesulaukė teismo, istorija jau sudėliojo į savo vietas. Šiandieną mes turime gyvą viltį, kad žmogus niekada netaps statistiniu vienetu. Europos civilizacija, kurios dalimi esame ir mes, siejama su žmogaus asmenybės iškilimu. Svarbus kiekvieno žmogaus likimas, būtent tokia nuostata yra didžiausias saugiklis, galintis apginti nuo antidemokratinių veiksmų prieš žmogų ir prieš tautą.

Po mero pasakytos kalbos buvo padėtos gėlės prie paminklinio akmens, uždegtos žvakutės, apie tremtį kalbėjo Lietuvos tremtinių sąjungos Švenčionių skyriaus pirmininkas Vytautas Tautvaišas, skambėjo dainos apie Lietuvą ir tremtį, o minėjimas baigėsi žvakučių uždegimu ant geležinkelio bėgių. Visi norintys galėjo apžiūrėti spaudos ir fotografijų parodą, skirtą tremčiai, veikusią Švenčionėlių geležinkelio stotyje.

Algis JAKŠTAS