Pirmasis ir pagrindinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo etapas baigėsi birželio 15-ąją. Jo duomenis mūsų laikraštyje jau komentavo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Albertas MARMA. Su juo kabamės ir apie antrojo deklaravimo etapo, kuris baigėsi liepos 10 d., rezultatus.

Ar po birželio 15-osios dar buvo deklaruojančių pasėlius ir žemės ūkio naudmenas? Juk nuo pirmojo etapo pabaigos už kiekvieną suvėlintą paraiškų pateikimo dieną tiesioginės išmokos mažinamos 1 proc.

Antrajame deklaravimo etape paraiškas pateikė dar 115 pareiškėjų. Iš viso dabar jų turime 2820. Bendras deklaruotas pasėlių plotas – 30913 ha.

Padaugėjo ar sumažėjo pareiškėjų skaičius ir jų deklaruojami plotai palyginti su praėjusiais metais?

Pareiškėjų truputį sumažėjo (pernai buvo 2855), o deklaruojami plotai nežymiai padidėjo (pernai buvo 30397 ha).

Kokių pasėlių daugiausia deklaravo Švenčionių žemdirbiai?

Daugiausia deklaravo kviečių – 3459 ha, avižų – 2455 ha, žirnių 1880 ha, kvietrugių – 1531 ha, rugių – 1540 ha, miežių – 1325 ha, rapsų – 634 ha.

Iš kurių seniūnijų daugiausia gauta paraiškų? Iš kurių mažiausia?

Kaip ir po pirmojo etapo, padėtis nepakito. Daugiausia paraiškų gauta iš Švenčionių – 485, Švenčionėlių – 387, Pabradės – 348 kaimiškųjų seniūnijų. Mažiausiai paraiškų pateikė Labanoro – 29, ir Kaltanėnų – 42 seniūnijos. Malonu konstatuoti, kad šiemet 28 pareiškėjai pasėlius deklaravo savarankiškai. Tai gerokai daugiau negu pernai.

Dabar paraiškos jau nepriimamos. Kokios būtų Jūsų pastabos dėl tolesnės veiklos?

Pareiškėjas dabar gali atsisakyti paramos už visą arba dalį jam priklausančio ploto. Tai jis gali padaryti iki paramos gavimo dienos su sąlyga, jeigu nebuvo informuotas apie planuojamą patikrą vietoje.

Kartais padėtis keičiasi ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, dėl kurių jis negali įvykdyti nustatytų reikalavimų. Apie tai per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo tos datos, kai atsiranda tokia galimybė, privalo raštu pranešti nacionalinei mokėjimo agentūrai ir kartu jai pateikti tas aplinkybes pateisinančius dokumentus.

Kad būtų aiškiau, pateiksiu pavyzdį. Žmogus, deklaravęs pievas, ganyklas, susirgo. Tai, kad serga, reikia pagrįsti labai rimtais dokumentais, įrodymais, kad jam nebūtų taikomos ilgalaikės sankcijos. Suprantama, tokiu atveju žemdirbiui išmokos nebus mokamos.

Nemažai žemdirbių dalyvauja „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programoje. Gal turite pastabų ir patarimų jiems?

Dalyvaujantieji „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programoje, kitaip tariant, natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkyme, privalo jas nuganyti (ar nušienauti) ir iki rugsėjo 30 d. išvežti nušienautą žolę. Paskleisti nušienautą susmulkintą žolę draudžiama.

Deklaruojant pievas ir ganyklas, būtina išlaikyti valdoje ne mažiau kaip 0,1 sąlyginių gyvulių 1 ha pievų ir ganyklų nuo birželio iki rugpjūčio 1 d.

Ar toks reikalavimas be jokių išimčių taikomas visiems?

Šis reikalavimas netaikomas tiems pievų ir ganyklų plotams, pagal kuriuos pareiškėjai iki 2011-ųjų yra prisiėmę įsipareigojimus veiklai „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“.

Taip pat šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie deklaruoja pievas ir ganyklas, bet jų plotai nesudaro daugiau kaip 30 proc. visų tiesioginėms išmokoms deklaruotų žemės ūkio naudmenų.

Bronius NARKŪNAS