Švenčionėlių urėdijos miškuose užregistruotos 176 paukščių rūšys, tai daugiau negu pusė Lietuvoje registruotų paukščių rūšių (priskaičiuojama iki 340 paukščių rūšių). Kai kurie paukščiai urėdijos teritorijoje pastebėti tik kartą, kiti užsuka reguliariai, dauguma peri arba yra perėję. Dar kiti paukščiai pas mus žiemoja arba gali žiemoti.

Labiausiai ištyrinėtos yra Januliškio ir Labanoro girininkijos, nes čia keletą metų praktikas atlikdavo Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto studentai, draustinius tyrinėjo gamtininkai: B.Šablevičius, D.Smaliukas, A.Gaidamavičius, G.Grašytė ir kiti. Nemažai duomenų pateikia urėdijos girininkijų girininkai, jų pavaduotojai bei eiguliai. Kiekviena girininkija veda užrašus, kuriuose fiksuoja pamatytus retus gyvūnus, paukščius ir augalus.

Kadangi girininkijų ištyrimo laipsnis labai skirtingas, tai ko gero ir lyginti paukščių gausumą jose gana sunku. Visi turimi duomenys yra kaupiami ir analizuojami. Iš viso urėdijos teritorijoje užregistruota 51 raudonosios knygos (RK) paukščių rūšis. Daugiausiai jų yra Januliškio ir Labanoro girininkijose. Dažniausiai aptinkamos šios RK paukščių rūšys: gervė, kurtinys, lututė, žuvininkas, žalioji meleta, vištvanagis, mažasis erelis rėksnys, jūrinis perlis, juodasis gandras, vapsvaėdis, tetervinas ir kiti.

Sėsliai mūsų miškuose gyvena tik kelių rūšių paukščiai – kurtiniai, tetervinai, jerubės ir pas mus dar kartais stebimos žvyrės. Buvo manoma, kad žvyrės jau išnykusios, bet 1997 metų kovo mėnesį buvo pastebėtos trys žvyrės. Po to žvyrės buvo pastebėtos dar keletą kartų. Manoma, kad ir dabar šis paukštis dar gyvena urėdijos pelkėse. Palyginti sėslios yra kurapkos, tačiau kartais jos įveikia gana tolimus atstumus. Paskutiniais metais urėdijos miškuose ypač padaugėjo gervių. Jos aptinkamos beveik visose girininkijose.

Dar vienas iš gana dažnai stebimų RK paukščių – kurtinys. Tai senų šviesių miškų, dažniausiai pušynų, gyventojas. Kadaise Lietuvoje jų būta daug, dabar likę vos keletas šimtų. Patelės peri ant žemės, todėl nemažai jų žūva lapių ir mangutų nasruose. Kurtinių apsaugai Švenčionėlių urėdijoje įsteigtas Gelednės miško biosferos poligonas, kurio plotas 1633,13 ha. Poligono tikslas - išsaugoti Gelednės miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti kurtinio (Tetrao urogallus) populiaciją teritorijoje. Gelednės miško teritorija paskelbta paukščių apsaugai svarbia teritorija (PAST) siekiant apsaugoti skaitlingą vietinę kurtinių populiaciją, kuri yra septinta Lietuvoje pagal patinų gausą tuokvietėse.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 1999-2000 metais atliko kurtinių populiacijos detalią inventorizaciją, 2001-2003 metais LOD ir Ekologijos institutas vykdė Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių inventorizaciją pagal DANCEE finansuojamo „Ornis Consult“ ir NEPCon projekto „Lietuvos Respublikos administracinių pajėgumų, strategijos, gamtos apsaugos sektoriaus įstatyminės teisinės bazės suderinimas su ES reikalavimais, ypač pabrėžiant ES Paukščių ir Buveinių direktyvose numatytų reikalavimų įgyvendinimą“ užsakymą.

Gelednės miške be kurtinio užregistruotos dar 7 paukščių rūšys, įtrauktos į Paukščių direktyvos I priedą, visos šios rūšys įrašytos ir į Lietuvos raudonąją knygą (LRK): tai juodasis gandras (Ciconia nigra) - peri viena pora; vapsvaėdis (Pernis apivorus) - peri 1-2 poros; tetervinas (Tetrao tetrix) - iki 15 patinų; gervė (Grus grus) - 3 poros; lututė (Aegolius funereus) - 3 poros; pilkoji meleta (Picus canus) - 1 pora; tripirštis genys (Picoides tridactylus) - peri 1-3 poros.

Lietuvos ornitologų draugija urėdijai pateikė kurtinių tuokviečių sąrašą. Vykdant ūkinius darbus, prisilaikome ornitologų rekomendacijų ir tam tikru laiku nevykdome ūkinių darbų. Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose draudžiami visi kirtimai, išskyrus sanitarinius kirtimus masinio kenkėjų išplitimo židiniuose nuo sausio 1 iki rugpjūčio 1 dienos. Miško ugdymo ir sanitariniai kirtimai - nuo sausio 1 iki rugsėjo 1 dienos.

Kurtinių maitinimosi vietose įrengėme gastrolitų lesyklas (žvyro krūvas), nes kurtiniams, kaip ir visiems vištiniams paukščiams virškinimui reikalingi gastrolitai (maži akmenėliai, kuriuos lesa kai kurie paukščiai, kad susmulkintų prarytą maistą). Jei jų nėra, paukščiai žvyro ieško ant kelio ir gali žūti.

Onutė GYLIENĖ
VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistė