Sekmadienį laidos „Lyderių forumas“ metu Viktoras Uspaskich vėl pakartojo ryžtą pakelti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 60 proc. nuo vidutinės algos „į rankas“, kaip to reikalauja Europos socialinė chartija, įsigaliojusi Lietuvoje 2001 metais.

11 metų pažeidinėjama Chartija numato, kad šiuo metu MMA „į rankas“ turi sudaryti 1004 Lt — priešingu atveju valstybė privalo padengti skirtumą tarp realiai gautų pajamų ir 1004 Lt pašalpomis. Jeigu taip nėra, žmonės gali kreiptis į advokatą ir iškelti bylą Vyriausybei Europos žmogaus teisių teisme.

Ministras Pirmininkas iš karto sureagavo. Anot Andriaus Kubiliaus, nė viena Vakarų Europos valstybė niekada nesilaikė Europos socialinės chartijos. Tai yra melas. Pagal Europos Taryboje pateiktus duomenis už paskutinį ataskaitinį laikotarpį:

1)      Prancūzijoje minimalios mėnesinės dirbančio asmens pajamos sudaro 1128 € arba 62 proc. nuo vidutinės algos „į rankas“.

2)      Maltoje — 511, 08 € arba 63 proc.

3)      Norvegijoje — 1769 € arba 61 proc.

4)      Danijoje minimali alga svyruoja nuo 60 iki 77 proc. priklausomai nuo profesijos.

5)      Švedijoje minimumas yra 1364 € arba 64 proc.

A. Kubilius pamelavo ir apie padėtį Graikijoje. Jis teigė, kad Graikija buvo vienintelė Vakarų Europos valstybė, kuri pakėlė MMA iki 50 proc. nuo vidutinės algos „į rankas“. Anot Europos Tarybos duomenų, minimali alga kartu su pašalpa siekia 54 proc. nuo vidutinės algos „į rankas“. Šiuo metu Graikijai nustatyta pareiga įrodyti, kad 808 € užtenka ne tik sveikam maistui ir padoriems drabužiams, bet ir socialinei veiklai, kultūriniam gyvenimui.

Ministras Pirmininkas vadovavosi Eurostat sudaryta lentele. Blogai, kad A. Kubilius nesuprato, kad šioje lentelėje pateikiami duomenis kiek MMA „ant popieriaus“ sudaro nuo vidurkio „ant popieriaus“. Kiekvienoje valstybėje skirtingi mokesčiai — todėl Chartija reikalauja 60 proc. „į rankas“ nuo vidurkio „į rankas“. Be to, Eurostat lentelėje neįtraukti duomenys apie Vakarų Europos valstybių mokamas pašalpas MMA gavėjams. Todėl Eurostat lentelė visiškai nieko nepasako apie Europos socialinės chartijos taikymą.

Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, kuri 8 metus ėjo ministrės pareigas ir visą laiką pažeidinėjo beveik visus Chartijos straipsnius, bandė pasakyti, kad Chartija yra neprivaloma. Norėčiau patikslinti kolegei, kad Chartiją sudaro trijų rūšių straipsniai:

1)      ratifikuoti ir privalomi straipsniai (pvz., straipsnis, nustatantis MMA dydį);

2)      neratifikuoti rekomendaciniai straipsniai, kuriuos Europos žmogaus teisių teismas vis tiek paskelbė privalomais (pvz., dėl atleidimo iš darbo);

3)      neratifikuoti rekomendaciniai straipsniai (pvz., straipsnis, rekomenduojantis pakelti minimalią pensiją „į rankas“ iki 836 litų).

Daugiau ponia Blinkevičiūtė argumentų neturi.

Kaip teigia „Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, 2009 m. verslininkai darbuotojams atiduodavo 46 proc. sukurtos pridėtinės vertės, o paskutiniais duomenimis atlyginimams skiriama tik 39 proc.

Verslininkų pelnas nuolat auga, o atlyginimų perkamoji galia nuolat krenta. 2011 m. BVP vienam gyventojui augo 11,5 proc., o atlyginimai — tik 0,6 proc. Šiais metais BVP vienam gyventojui išaugo 12,2 proc., o algos — tik 2,3 proc. Dar daugiau — infliacija yra daug didesnė nei algų prieaugis. 2011 m. ji siekė 4,1 proc., o šiais metais — 3,7 proc.

Šiame kontekste tam tikri liberalai net drįsta kelti klausimą dėl to, kad reikėtų iš viso atsisakyti MMA. Chartija draudžia Lietuvai atsisakyti MMA reguliavimo.

Džiugu girdėti, kad jau rugsėjo 17 d., man atskridus iš Paryžiaus, grupė piliečių planuoja pradėti teisminį procesą prieš Vyriausybę: bus žengtas pirmas žingsnis — prašymų sumokėti pašalpą, padengiančią skirtumą tarp realiai gautų pajamų ir 1004 litų, įteikimas.

Dr. Stanislovas Tomas

Darbo partijos kandidatas