Mes turime 506 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3813
mod_vvisit_counterŠią savaitę:10223
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91972
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:116150

Pasižvalgykime po didįjį turgų

2012 m. spalio 6 d. šeštadienis Nr.76 (1219)

„Metų“ poemos autorius Kristijonas Donelaitis trečiąjį metų laikotarpio skyrių pavadino „Rudens gėrybėmis“. Nors nuo to laiko skiria didelis laikotarpis, ruduo savo gėrybių dosniai atseikėja darbščiausiems ir pareigingiausiems. Tuo nesunku įsitikinti apsilankius ir tradiciniame Švenčionių Rudens kermošiuje. Tad pasižvalgykime po jį ir šiek tiek pamąstykime.

Atpigimo tikėtis sunku

Duoną vadiname kasdienine. Žemdirbiai, ją augindami, įdeda daug darbo, dorodami javus, taikosi prie įvairių gamtos sąlygų. Šių metų javų derlius Lietuvoje būtų dar didesnis, jeigu pasėlių nebūtų išplakusios liūtys. Tačiau nė kiek neatrodo, kad valgytojui duona atpigs. Nuo maisto produktų atpigimo esame atpratę. Pabrango kiaušiniai, nors vištos lesinamos pašariniais grūdais. Pieno produktai vartotojo taip pat nelepina. Kermošiuje įvairaus dydžio sūrius pardavinėjusios moterys nuo Ceikinių (Ignalinos r.) prašė ir skirtingų kainų.

Prisimenu, maždaug prieš porą dešimtmečių dar daugelis stebėjosi, kad pieno litro kaina buvo šiek tiek mažesnė negu benzino. O dabar? Statistika rodo kone pritrenkiantį faktą: pieno gamintojas (o ne vartotojas), norėdamas nusipirkti litrą benzino, turi parduoti 10 litrų pieno.

Ir tai ne žemdirbio kaltė. Jis būtų labai patenkintas, jei už parduotą žaliavinio pieno litrą gautų bent vieną litą. Perdirbėjų mokama kaina daugelyje pieno fermų net nepadengia gamybos išlaidų. Pieno sektoriuje susidariusią katastrofišką padėtį iš esmės vargu ar pakeis ir gamintojams pirmiausia skiriama dalis paankstintų išmokų bei nuo spalio pradžios numatyta nauja sutarčių pasirašymo tvarka.

Medus – prestižinis produktas

Stebint padėtį turgavietėse ir skaitant žiniasklaidą, peršasi nuomonė, kad pastaruoju metu medus tampa prestižiniu produktu. Ir anksčiau, ir rudeniniame kermošiuje bitininkai medų, vadinamą ir maistu, ir vaistu, siūlė po 17-18 Lt/kg. Tik Aleksandras Pupkevičius vertingojo produkto kainą nuleido iki 14 Lt/kg. Švenčionių vaistažolininkai prie savo gaminamų arbatų paketėlių prideda ir medaus.

Daugelis Švenčionių bitininkų draugijos narių (o jų yra apie 120, dalis bičiulių draugijai nepriklauso) tvirtina, kad šiemet medunešis buvo prastesnis už pernykštį. Kiti sako priešingai – svarbu bitutes įkurdinti tinkamose vietovėse, kur daug medingųjų augalų. Šiemet Švenčionių r. savivaldybės Žemės ūkio skyrius gavo 155 bitininkų paraiškas dėl paramos bitėms maitinti.

Darbštuolės bitutės įtvirtina ir draugystę, bičiulystę, tarpusavio supratimą. Šiemet Uošvės liežuvio saloje (Kupiškio r.) 36-ojoje bitininkų šventėje dalyvavo ir Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Neseniai gausi kupiškėnų delegacija ją aplankė Turniškėse, atvežė 3 avilius, kuriuose pavasarį įkurdins sparnuotąsias, pasirūpins jų priežiūra, kad bitutės iš Turniškių liepų prineštų medaus. „Ūkininko patarėjo“ laikraščio savaitinį „Bitutės ratuotos“ skyrių tvarkąs korespondentas Justinas Adomaitis prisimena, kad prieš keletą metų ir Prezidentui Valdui Adamkui apsilankęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, pats laikąs didelį bityną, padovanojo tris avilius. Tačiau dėl didelio užimtumo tuometinis Lietuvos vadovas šiuos avilius perdavė į kaimyninio Ignalinos rajono Stripeikių bitininkystės muziejų.

Ir JAV prezidentas Barakas Obama su žmona Mišele Baltuosiuose rūmuose turi bityną.

Švenčionių turguje pardavinėjamo medaus tikrai nestigo.

Ar bulvė brangesnė už obuolį?

Dabar ne pirmieji pokario metai, kada kaimietis, turėdamas porą ar keletą obelaičių, kuokinių (šokių) metu dažnai naktimis budėdavo, kad bernai obuolių nenukrėstų, vaismedžių šakų neaplaužytų. Vėlai kasamų bulvių niekas nei nuo šernų, nei nuo dvikojų vagių nesaugodavo.

Dabar turguose šviežia bulvė tapo brangesnė už ankstyvuosius obuolius. Už juos pardavėjai prašydavo po 1 Lt/kg. Tuo metu bulvės turguje (o ir parduotuvėse) kainuodavo dukart-triskart brangiau. Atrodo, savo pranašumą jos išlaikiusios ir ligi šiol. Diena prieš rudeninį didįjį kermošių bulvių galėjai nusipirkti po 0,76-0,80 Lt/kg, o obuolių – po 0,50 Lt/kg. Didžiojo turgaus dieną kainos šiek tiek pakito: pardavėjai už obuolius prašė po 1 Lt/kg, o bulvių augintojai – po 70-80 ct/kg.

Šiuo metu daugelyje sodų po obelimis daugybė prikritusių vaisių. Krituolius galima parduoti supirkėjams. Pavyzdžiui, Pašaminėje (Švenčionėlių sen.) juos supirkdavo ir tikriausiai dabar superka po 0,14 Lt/kg. Dažnas pagalvoja: ar apsimoka krituolius rinkti, vežti? Ko gero, už benziną daugiau sumokėsi negu už krituolius gausi.

Bepigu tiems, kurie turi specialias saugyklas vaisiams laikyti. Jie visą žiemą, pavasarį, galima sakyti, iki naujojo derliaus gali pardavinėti įvairiarūšius obuolius. Tik tuomet jų kaina jau nebus dabartinė, o nuo 1 iki 3,5 Lt/kg.

Ir Švenčionių turguje visada prie prekeivių, atvykstančių iš Ažuožerių (Anykščių r.), nutįsta ilgokos pirkėjų eilės. Tikriausiai taip bus ir ateityje – obuolys gerokai viršys bulvės kainą.

Prekių gausybė

Nuo prekių gausybės tiesiog akys raibo. Vienas žemdirbys už 40 kg sveriantį rugių maišiuką prašė 30 Lt. O tų neparduotų maišiukų buvo belikę tik du.

Atrodo, šiemet nebrangios rudeninės avietės – 4-5 Lt/kg. Pernykščiame rudens turguje jos kainavo 8 Lt/kg. Už spanguolių litrą uogautojai prašė 8 Lt.

Rūkytų lašinių kilogramą galėjai nusipirkti už 19, nerūkytų – už 18, kumpio – už 27 Lt.

Nepigūs buvo rūkyti karšiai, sterkai, lynai, atvežti iš Kintų (Šilutės r.). juos pardavinėjo ne kilogramais, o vienetais. Tačiau apytikrė jų kaina buvo 30 Lt/kg.

- Kaip suspėjote anksti rytą atvykti iš tolimojo Lietuvos pakraščio į Švenčionis? – paklausiau pardavėjų.

- Atvykome vakar iš vakaro, - išgirdau atsakymą.

O štai Juozas Makarevičius, prekiaująs įvairaus dydžio pintinėmis ir savo gaminiams turintis Lietuvos tautinio paveldo įvertinimą, sakėsi, kad iš Kazlų Rūdos su savo dukra Aušra į Švenčionis išvyko pusę ketvirtos nakties. Žmogus savo gaminiais, turinčiais „Jovaro“ pavadinimą, prekiavo ir pernai.

- Ar šiemet buvote nuvykę prekiauti į Jūros šventę Klaipėdoje? – užkalbinau.

- Ne.

- Per brangi prekybos vieta? Pernai sakėte, kad už ją reikia mokėti 800 Lt.

- Girdėjau, kad šiemet ši kaina jau pakilo iki 1000 Lt.

Ir šiemet pirkėjai galėjo užtektinai nusipirkti ne tik bulvių, bet ir Algio Petriko iš Mėžionių kaimo užaugintų kopūstų – 0,4 Lt/kg.

Gyvas žuvis – karpius ir karosus – pardavinėjantys prekeiviai iš „Birvėtos tvenkinių“ dažnai matomi Švenčionių turguje. Palyginti su praėjusiais metais karpiai pabrango 1 litu. Dabar jie kainavo 10 Lt/kg. Sidabriniai karosai, nors jų šiemetiniame rudeniniame renginyje ir nepardavinėjo, kainuodavo 6 Lt/kg.

Nemažai buvo svogūnų, moliūgų, vištų, triušių. Jų kainos labai skirtingos. Įsiminė prekeiviai česnakais – už vieną galvutę prašė 0,8-1,2 Lt.

Į Švenčionis atvyko obelų, kriaušių, trešnių, vyšnių, žagarvyšnių pardavėjai iš Panevėžio, Šakių rajonų, kitų vietovių. Paminėtus vaismedžius pirkėjai galėjo nusipirkti už 25 Lt/vnt.

Tačiau didžiausia pirkėjų eilė buvo prie loterijos. Loterijos bilieto kaina – 2 Lt. Nė vieno bilieto tuščio nebuvo. Laimėjimai įvairūs – ožys, avinas, paršeliai, antys, grūdai, bulvės, riestainiai ir kt.

Bronius NARKŪNAS