Trečiasis nacionalinis gripo forumas

Rugsėjo pabaigoje teko dalyvauti Trečiajame nacionaliniame gripo forume, kuriame asmens, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų atstovai, politikai ir mokslininkai aptarė 2011-2012 m. sergamumą sezoniniu gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (UVKTI), Lietuvos ir Europos Sąjungos gripo epidemiologinės priežiūros bei skiepijimosi patirtį, šalies politinius sprendimus dėl sezoninio gripo vakcinos įsigijimo ir gyventojų skiepijimosi tvarkos, žiniasklaidos vaidmens svarbą formuojant visuomenės nuomonę apie skiepus ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. V-900 „Dėl Valstybinės pasirengimo gripo pandemijai programos įgyvendinimo 2010-2011 m. priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 123-6308) bei atsižvelgdami į ES Tarybos sezoninės imunizacijos rekomendacijas, pateikė savo poziciją. Naudodamasi proga, norėčiau rajono gyventojus supažindinti su žymiausių šalies specialistų nuomone, kuriant ir įgyvendinant mokslo žiniomis ir tarptautine patirtimi pagrįstą daugiasektorę nacionalinę gripo kontrolės strategiją.

Pernai valstybės lėšomis daugiausia skiepijosi vyresni nei 65 m. asmenys

ULAC (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro) imunoprofilaktikos skyriaus vedėja D.Razmuvienė, apžvelgdama 2011/2012 m. sezoninio gripo eigą Lietuvoje, akcentavo, kad pernai Lietuvoje valstybės lėšomis daugiausia, net 54 % pasiskiepijusių sudarė vyresni nei 65 m. asmenys, 39 % - 18-64 m. amžiaus ir tik 7 % sudarė vaikų iki 17 m. grupė. Praeitą sezoną daugiausia asmenų pasiskiepijo lapkričio mėnesį. Džiugina faktas, kad iš visų Vilniaus apskrities administracinių teritorijų 2011-2012 m. sezono metu Švenčionių rajone įskiepytų valstybės lėšomis įgytos gripo vakcinos apimtys buvo didžiausios, jos sudarė 96,2 %. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Strateginė patariamoji ekspertų grupė 2012-2013 m. gripo sezono metu rekomenduoja skiepyti šias rizikos grupes: nėščias moteris, sveikatos priežiūros darbuotojus, 6-59 mėn. amžiaus vaikus, vyresnius nei 65 m. asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis.

Prognozuojami virusų tipai 2012-2013 m.

2012-2013 m. gripo sezonui skirtoje gripo vakcinos, pagamintos Prancūzijoje, sudėtyje du gripo virusai keitėsi. Tad naujam gripo sezonui rekomenduojamoje gripo vakcinos sudėtyje yra: A/Victoria/361/2011(H3N2) viruso fragmentai, B/Wisconsin/1/2010 viruso fragmentai, A/California/7/2009 (H1N1)pdm09 viruso fragmentai.

Lietuvos gyventojų požiūris į skiepus

Doc. dr. R.Ališauskienė forumo dalyvius supažindino su Lietuvos gyventojų požiūriu į skiepijimąsi sezoninio gripo vakcina. Buvo analizuojami bendros Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2011 m. gruodžio mėn. atliktos Lietuvos gyventojų apklausos apie vakcinaciją rezultatai. 73 % apklaustųjų teigė, kad niekada nesiskiepijo nuo sezoninio gripo, tik 22 % žada tai padaryti ateityje. Didžiausia asmenų, neketinančių skiepytis nuo sezoninio gripo, dalis teigė, kad jie netiki, kad skiepai gali apsaugoti nuo gripo. Apie 80 % pasiskiepijusių akcentavo, kad niekada nepatyrė povakcininės organizmo reakcijos į skiepus. Virš 60 % respondentų teigė, kad jiems pakanka informacijos apie skiepus masinės informacijos priemonėse, tačiau didžioji dalis apklaustųjų akcentavo, kad informaciją apie skiepijimąsi, kuria labiausiai pasitiki, gauna iš šeimos gydytojo.

Medikus neramina, kad per mažai skiepijasi nėščiosios

Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorę Gražiną Drąsutienę neramino 2011-2012 m. sezono nėščiųjų skiepijimo gripo vakcina apimtys. Praeitą metais šalyje valstybės lėšomis įsigyta 100 000 sezoninės gripo vakcinos. Iš paskiepytų 90 646 rizikos grupių asmenų buvo tik 45 nėščiosios. Gydytoja akcentavo, kad šiemet, ruošiantis 2012-2013 m. gripo sezonui, nėščiųjų vakcinacijos apimtys turėtų žymiai didėti. Pritardama tam Baltijos imunoprofilaktikos asociacija (BIPA) nurodo 10 priežasčių, kodėl nėščiąsias reikia skiepyti prieš gripą: nėščioji, kaip ir kiekvienas iš mūsų, gali susirgti gripu, todėl ją reikia apsaugoti; nėščioji gripu serga sunkiau, joms iškyla žymiai didesnė gripo komplikacijų rizika, ypač turinčioms gretutinių ligų problemų; gripas nėštumo metu gali neigiamai paveikti vaisiaus raidą; skiepijant nėščiąją, kartu apsaugomas ir vaisius; nėra gripo vakcinų, skirtų naujagimiams, tačiau paskiepytos motinos antikūniai apsaugo ir kūdikį. Gripo vakcina galima skiepyti bet kuriuo neštumo metu. Siekiant apsaugoti ne tik nėščiąją, bet ir vaisių, skiepijimo nereikėtų atidėlioti nėštumo pabaigai, nes vaisiui perduodamiems antikūniams pasigaminti reikia laiko. Jeigu nėščioji nepaskiepyta anksčiau, netgi prieš gimdymą ją vertėtų paskiepyti. Būdama neimli gripui, ji neužsikrės pati ir neužkrės savo kūdikio. Gripo vakcinos yra saugios. Inaktyvintų vakcinų sudėtyje nėra jokių nėščiajai ar vaisiui žalingų komponentų, nėra ir gryno viruso, todėl nuo skiepo susirgti gripu ar perduoti virusą vaisiui neįmanoma net teoriškai. Skiepijimai yra pati efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo gripo. Vakcina gaminama vienam konkrečiam gripo sezonui, moderniais būdais parenkant tuos virusus, kurių cirkuliavimo sezono metu tikimybė yra didžiausia. Dėl šios priežasties nuo gripo reikia skiepytis kasmet. Nėščiosios, kaip ir visos šeimos sveikata, yra svarbiausia gyvenimo kokybės sudėtinė dalis.

Kasmet pasaulyje nuo sezoninio gripo miršta iki 1 milijono žmonių

VU Infekcinių, krūtinės ligų dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos prof. Arvydas Ambrozaitis, nagrinėdamas gripo klinikinius aspektus, akcentavo, kad kasmet pasaulyje nuo sezoninio gripo miršta nuo 500 tūkst. iki 1 mln. žmonių. Sezoninio gripo epidemijos metu 10 tūkst. gyventojų tenka 2600 sergančiųjų, 1200 gydytojų vizitų, 12 hospitalizacijų, 1 mirties atvejis. Taigi gripo našta ir pasekmės yra visokeriopos, tai ne tik nemaloni asmeninė patirtis, bet ir nuostolis šalies ūkiui. Kada reikėtų įtarti susirgus gripu? Anot profesoriaus, gripo diagnozė neabejotina, jei pasireiškia bent 6 iš šių 9 diagnostinių faktorių: ūminė pradžia (per 12 val.), šaltkrėtis, karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis, galvos skausmas, raumenų skausmas, užpakalinės ryklės sienelės paraudimas, buvęs kontaktas su sergančiuoju gripu.

Gripo simptomai ir komplikacijos

Gripo inkubacijos periodas iki 3 d. Daugelis gripo simptomų išnyksta per savaitę. 50 % susirgusių infekcija pasireiškia be karščiavimo, dažnesnės bakterinės komplikacijos. Tipiškais gripo atvejais vidutiniškai 5-6 dienoms sumažėja žmogaus aktyvumas, 3-4 dienas neinama į darbą ar mokyklą. Neretai gripo infekcijos sukelia komplikacijas – pneumoniją, sinusitą, tonzilitą, pūlingą vidurinės ausies uždegimą. Pagyvenusiems žmonėms būdinga ilgesnė ligos trukmė. Šios rizikos grupės asmenų tarpe stebimi lėtinių ligų, ypač plaučių, širdies ir kraujagyslių, paūmėjimai, padidėja trombozės rizika. Todėl savalaikis skiepijimas gripo vakcina vyresnio amžiaus žmonių tarpe ryškiai sumažina hospitalizacijos riziką ir kraujagyslinės kilmės mirtingumą. Norint išvengti minėtų pasekmių, PSO rekomenduoja vyresnių kaip 65 m. amžiaus žmonių tarpe paskiepyti daugiau kaip 70 % asmenų.

Skiepai – veiksmingiausia profilaktika

VU Medicinos fakulteto prof. dr. K.Žagminas, kalbėdamas apie gripo epidemiologiją ir specifinę profilaktiką, pabrėžė, kad skiepijimasis tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausias gripo profilaktikos metodas. Rekomenduojama kasmet visiems asmenims, vyresniems nei 6 mėnesių, pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Skiepytis reikėtų kiek galima anksčiau prieš prasidedant gripo sezonui, kadangi reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai kovai su gripo virusu. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis kontrastinio vandens voniomis, česnakais, bendrai stiprinantys preparatai, higiena, nereikalingų kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.

Visuomenės informavimas ir skiepijimosi skatinimas

LR Sveikatos apsaugos viceministras A.Klišonis pabrėžė, kad Lietuvoje kasmet fiksuojamas didelis sergamumas gripu, kuris sukelia ne tik komplikacijų, bet ir mirčių. Todėl reikia tinkamai pasiruošti artėjančiam gripo sezonui, skatinti visuomenę, ypač rizikos grupes, pasiskiepyti. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A.Matulas teigė, kad visuomenei vis dar trūksta informacijos bei žinių apie gripą. Nors liga valdoma vakcina, neišvengiama mirčių. Todėl svarbu kuo išsamiau apie gripą ir jo profilaktiką informuoti visuomenę. Taip pat svarbu siekti, kad vakcina nuo gripo būtų kompensuojama ne tik rizikos grupėms. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. dr. S.Čaplinskas akcentavo, kad norint suvaldyti gripo epidemiją, pirmiausia medikų bendruomenė pastoviai prieš kiekvieną gripo sezoną turėtų skleisti teisingą informaciją, nes šeimos gydytojų nuomonė yra svariausias argumentas formuojant visuomenės nuomonę apie skiepijimąsi nuo sezoninio gripo.

Rajone – du sezonai iš eilės be gripo epidemijos

Mūsų rajone jau du sezonus iš eilės dėl nedidelio sergamumo gripo epidemija nebuvo skelbta, todėl dar nevėlu tinkamai pasiruošti ateinančiam sezonui. Daugiau informacijos apie gripą gyventojai gali surasti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklapyje www.ulac.lt/gripas.

Nemokama sezoninio gripo vakcina minėtų rizikos grupių asmenys gali pasiskiepyti Švenčionių PSPC, jo Pabradės ir Švenčionėlių padaliniuose, UAB Reginos šeimos gydytojo centre, UAB Švenčionėlių sveikatos centre. Kiti rajono gyventojai, nepriklausantys rizikos grupei, minėtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gali pasiskiepyti mokamai.

Rajono gyventojus kviečiame atsakingai pasiruošti artėjančiam gripo sezonui, o dilemą būti ,,vakcinuotam“ ar nesiskiepyti išspręsti savo sveikatos labui.

Daiva VINOGRADOVA

Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė