Mes turime 123 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:850
mod_vvisit_counterŠią savaitę:23048
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:165041

Baltoji lazdelė padeda nepaklysti tamsoje

2012 m. lapkričio 17 d. šeštadienis Nr.88 (1232)

Kasmet tradiciškai Tarptautinės baltosios lazdelės dienos paminėjimas rengiamas ir Švenčionėlių miesto kultūros centre kartu talkinant LASS Švenčionių rajono filialo pirmininkei Stasei Mažuolienei. Renginio organizatorė Švenčionėlių kultūros centro meno vadovė Vida Vilutienė papasakojo Baltosios lazdelės dienos atsiradimo istoriją ir tradicijas, pristatė temą, supažindino su numatytomis užduotimis: parašyti sakinį Brailio raštu, užrištomis akimis tik baltosios lazdelės pagalba apeiti salę, pavaikščioti klausant tik draugo žodinių rekomendacijų.

Kiekvienų metų Tarptautinės baltosios lazdelės dienos renginiui, kuriame dalyvauja Švenčionėlių progimnazijos mokiniai, Švenčionėlių dienos centro vaikai, parenkami vis kitokie akcentai. Šiemet pagrindinė ašis buvo svečias – neregys Rimas, kuris labai šiltai su visais bendrauja, yra ganėtinai savarankiškas, o apie savo gyvenimą moka papasakoti ir su humoru. Jo pasakojimo vaikai ir jų mokytojos Angelė Maliavkienė ir Daiva Taluntienė klausė su didžiuliu susidomėjimu, drąsiai ir daug klausinėjo, aktyviai sprendė užduotis ir dalyvavo mini konkursuose. Rimas buvo ir pagrindinis vertintojas Brailio raštu parašytų žodžių, kuriuos vaikai, išklausę paaiškinimus, su specialia adata ir lentele bandė „parašyti“. Ne visiems iškart pavyko, tačiau buvo įdomu, o ypač džiaugėsi tie, kurių užrašus neregys Rimas nesunkiai perskaitė.

LASS Švenčionių rajono filialo pirmininkė S.Mažuolienė renginio dalyvius informavo, kad šie metai yra jubiliejiniai. 2012 metais sukanka 50 metų, kai Lietuvoje pradėtos leisti garsinės knygos akliesiems ir silpnaregiams. Įteikė visiems dalyviams atminimo dovanėlių ir papasakojo apie regėjimo negalės kamuojamų žmonių gyvenimą palengvinančią įrangą, baltosios lazdelės svarbą.

1962 m. Lietuvos aklųjų draugijos Vilniaus gamybiniame mokymo kombinate buvo įkurta Garso įrašų studija. Pirmoji įgarsinta knyga – Eduardo Mieželaičio poema „Žmogus“, kurią įskaitė radijo ir televizijos diktorius Vytautas Kybartas.

Garsinių leidinių atsiradimas padidino neregių savarankiškumo ir informacijos prieinamumo galimybes, pagerino savišvietą, padėjo mažinti socialinę atskirtį visuomenėje. Tai buvo tiesus kelias į pasaulio pažinimą, regėjimo neįgaliųjų savarankiškumą, naujų technologijų diegimą ir kultūrinę integraciją.

Dabar garsinės knygos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra populiariausias ir dažniausiai neregių bei silpnaregių skaitytojų pasirenkamas formatas. Kasmet Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) išleidžia per 200 pavadinimų naujų garsinių knygų, o senosios baigiamos perrašyti į skaitmeninį formatą. Šiuo metu LAB fonduose yra 14269 pavadinimai įvairių garsinių dokumentų, kuriais naudojasi per 3000 neregių ir silpnaregių visoje Lietuvoje. Netrukus skaitytojai galės garsines knygas skaityti naudodamiesi baigiama kurti Elektroninių leidinių valdymo informacijos sistema ELVIS.

Tarptautinės baltosios lazdelės dienos proga Švenčionių viešojoje bibliotekoje buvo surengta garsinės knygos paroda, skirta jau minėtam 50 metų jubiliejui.

Irena POŽĖLIENĖ