Gruodžio 3 dieną minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Mūsų rajone šiai dienai skirtas renginys „Mes esame“ įvyko šiek tiek anksčiau. Švenčionių kultūros centro salė vos sutalpino visus į šventę atvykusius žmones, o fojė buvo organizuota graži rankdarbių paroda. Renginį organizavo Socialinių paslaugų centro padalinys „Verdenė“ ir Švenčionių r. neįgaliųjų draugija.

Įstrigo renginio pradžioje Gražinos Jarmalytės perskaitytas Giedros Kaminskienės eilėraštis „Esu kitoks“:

„Esu kitoks. Aš nuolat sau kartoju.

Esu kitoks. Tamsa. Ir sunkios kojos.

Vienatvė. Sopulys. Veidai randuoti.

Bet aš randu savy jėgų kovoti.“

Tai tik vienas eilėraščio posmas, bet jame tiek daug prasmės. Pati Giedra sako, kad šis eilėrašti ne apie žmogų, o apie patį reiškinį – negalę. Galbūt, bet įsigilinęs į žodžius kiekvienas ras kažką artimo ir svarbaus sau.

Susirinkusius į renginį pasveikino rajono vicemerė Raja Krupenina, Socialinio skyriaus vedėjas Antanas Lašinskas, Švenčionių socialinių paslaugų centro direktorė Rima Rakitienė ir Švenčionių r. neįgaliųjų draugijos pirmininkas Tadeuš Šimkovič. Koncertinę programą pradėjo Švenčionių Juliaus Siniaus meno mokyklos choreografijos kolektyvai. Juos scenoje pakeitė Neįgaliųjų draugijos vokalinis ansamblis. Gražiai skambėjo Viktoro Činčiko ir Nijolės Drazdienės dueto atliekamos dainos, jiems akompanavo Zbignev Semeniuk, bei Vitalijaus Laptevo atlikta daina „Paukščiai“. Vis drąsiau scenoje jaučiasi Pabradės moterų vokalinis ansamblis „Praeities aidai“. Kaip visados puikiai pasirodė Pabradės socialinės globos namų aerobikos kolektyvas, smagiai surojo nesenstanti Švenčionių kultūros cento kapela „Kaimynai“, o koncertą užbaigė Giedros Kaminskienės ir Vitalijaus Laptevo duetas. Pats renginys tuo nesibaigė, nes visi galėjo pabendrauti ir pasilinksminti vakaronėje.

Šį savo pasakojimą apie gražią šventę norėčiau užbaigti trumpu interviu su Švenčionių r. neįgaliųjų draugijos pirmininku Tadeušu Šimkovičiumi.

- Praėjo metai, kai tu vadovauji Švenčionių r. neįgaliųjų draugijai. Kokie jie buvo?

- Buvo nelengva, bet įdomu. Pradžioje buvo ir nerimo, bet kai kelyje sutinki gerų žmonių, kurie taip padeda, tada, kaip sportininkai sako, atsidaro antras kvėpavimas ir norisi dar daugiau padaryti tiems žmonėms, kurie tavimi patikėjo. Kai ėjau į šias pareigas, galvojau, kad teks viską tempti vienam, bet džiaugiuosi, kad taip nėra. Yra daug žmonių, kurie padeda. Malonu, kad sulaukiam pagalbos ir iš savivaldybės, ir iš mūsų seniūnijos su transportu. Pavyko Pabradėje atidaryti būstinę, būstinę Švenčionyse taip pat išlaikėme, čia susitinkame ir su švenčionėliškiais. Svarbiausia, kad žmonės draugiški, pasiruošę vienas kitam padėti. Visi mes turime problemų dėl sveikatos, bet tos problemos neturi užgožti žmogiškumo. Visus rūpimus klausimus mes aptariame taryboje, kurioje kiekvienas miestas turi savo atstovą. Renkamės, tariamės. Vienas lauke ne karys, o kai tą darai kartu, malonu ir dirbti. Yra daug minčių, sumanymų. Norėčiau padėkoti ir šiai šventei mums skyrusiems paramą: „Švenčionių vaistažolėms“, „Norfai“, „Cestai“ ir, žinoma, Švenčionių r. savivaldybei, kur visada būni suprastas ir visada, kiek tik leidžia galimybės, sulauki pagalbos, - baigdamas sako Tadeušas, o aš šiam žmogui mintyse palinkiu sėkmės.

Algis JAKŠTAS