Mes turime 365 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:4676
mod_vvisit_counterŠią savaitę:20877
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96907
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Sužibėjo perliukai, turintys ką pasakyti ir mokantys pasakyti

2012 m. gruodžio 12 d. trečiadienis Nr.95 (1239)

„Pacituosiu tokią Miltinio aksiomą: yra du aktoriai, jie gali pasitiesti kilimėlį, ir bus teatras, svarbu, kad aktoriai turėtų ką pasakyti, norėtų tai pasakyti ir – pasakytų, sakė aktorius, režisierius, Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vyriausiasis specialistas Ramūnas Abukevičius. – Tada nebesvarbu nei vieta, nei finansai, tampa nereikalingi pasiteisinimai, kad neturime salės, garso, apšvietimo... Tai šalutiniai dalykai. Nes jeigu tu nori ir turi, ką pasakyti, tai išeini ir kalbi, gali dar žvake pasišviesti, jeigu nori, kad matytųsi iš toliau...“. Tokį tikrą teatrą, kai žmonės turi ką pasakyti, nori pasakyti ir moka pasakyti, ir pamatėme gruodžio 8 d. Švenčionėlių kultūros centre vykusioje XXI Lietuvos kaimų ir miestelių suaugusiųjų mėgėjų teatrų baigiamojoje šventėje „Atspindžiai“.

R.Abukevičius – vienas iš garbių svečių ir komisijos, atrinkusios geriausius spektaklius finalinei šventei, narių. Į Švenčionėlių kultūros centrą atvyko ir Irena Maciulevičienė, Lietuvos liaudies kultūros centro Teatro poskyrio vadovė, „Atspindžių“ šventės koordinatorė, bei Gediminas Šimkus, Klaipėdos universiteto Režisūros katedros docentas, kurio ne vienas buvęs studentas režisierius rodė savo kūrybinius darbus ir Švenčionėlių kultūros centro scenoje vykusioje „Atspindžių“ baigiamojoje šventėje.

Švenčionėlių m. kultūros centre vykusioje šventėje dalyvavo Viešintų klojimo, Radviliškio r. Alksniupių mėgėjų, Joniškio kultūros centro Kriukų skyriaus Kriukų miestelio mėgėjų, Klaipėdos r Priekulės E.Vicherto mėgėjų, Radviliškio r. Baisogalos sen. Baisogalos kultūros namų mėgėjų, Kupiškio r. Skapiškio kultūros namų „Stebulės“ teatrai.

Prieš savaitę, gruodžio 1 d., Rokiškyje „Atspindžių“ baigiamojoje šventėje dalyvavo 10 geriausių miestų ir rajonų teatrų.

„Atspindžiai“ — didžiausia Lietuvos miestų ir rajonų mėgėjų teatrų šventė, inicijuota Lietuvos liaudies kultūros centro, rengiama nuo 1991 metų. Šios šventės tikslas — skatinti suaugusiųjų mėgėjų teatrų plėtrą, meninio lygio augimą, regionų teatrinių tradicijų bei nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą. Šiemet dėl lėšų trūkumo sujungus mėgėjų teatrų šventes „Pastogė“ ir „Atspindžiai“ vienoje apžiūroje pasirodė miestų ir kaimų dramos kolektyvai. Tačiau, pasak I.Maciulevičienės, repertuaras išliko pakankamai solidus, mėgėjų teatrai renkasi statyti ne tik iš pirmo žvilgsnio lyg ir „lengvesnį“ žanrą – komedijas, bet ir bando jėgas statydami solidžius draminius kūrinius. Pavyzdžiui, Klaipėdos r Priekulės E.Vicherto mėgėjų teatras, vadovaujamas režisieriaus ir aktoriaus Jono Buziliausko, pasiryžo pastatyti „Barborą Radvilaitę“. Šis teatras prikaustė žiūrovų dėmesį įdomia scenografija, kupina simbolių ir alegorijų, ypatinga šviesos ir garso derme, sukuriančia ir atitinkamą karališkų rūmų nuotaiką.

Itin šiltas ir smagus buvo Skapiškio kultūros namų teatro „Stebulė“ spektaklis „Pasakoja kupiškėnai“, skirtas Povilo Zulono, plačiai išpopuliarinusio „Kupiškėnų vestuves“, 100-osioms gimimo metinėms. Nudžiugino scenoje kartu su vyresniaisiais ir gausus būrys jaunimo bei įdomūs režisierės Vitos Vadoklytės režisūriniai sprendimai: scenografijoje panaudotas vieninteles kopėčias mokėti paversti ir vežimu, ir traukinio bėgiais, ir stalu, ir į dangų kylančiais laiptais... Garsiojo kupiškėno P.Zulono istoriją nuo pat vaikystės papasakojo ir jį vaidino trys skirtingo amžiaus artistai – nuo mažiausiojo iki vyriausiojo, garbaus 92 metų senolio. Buvo justi, kad šis kolektyvas tikrai puikiai žino, ką nori pasakyti, ir supranta, apie ką kalba.

Aptarinėdami Švenčionėlių scenoje pasirodžiusius kolektyvus ir docentas G.Šimkus, ir I.Maciulevičienė, ir R.Abukevičius pabrėžė, kad tarp mėgėjų teatrų artistų apstu tokių grynuolių ir perliukų, kuriems režisieriui tinkamai parinkus vaidmenį, nereikia nė vaidinti, jie tiesiog spindi ir gyvena scenoje. Tokio gaivališkumo ir scenos perliukų, įvairių personažų tipažų pamatėme ir Švenčionėlių kultūros centre vykusioje šventėje. Pavyzdžiui, Kriukų miestelio mėgėjų teatro spektaklyje „Mirusiųjų reikalai“ bene kiekvienas artistas scenoje tiesiog gyveno savo personažo gyvenimą.

Baisogalos mėgėjų teatro pastatytoje Petro Vaičiūno komedijoje „Patriotai“ veiksmas vyksta XX a. pirmoje pusėje smetoniškos Lietuvos valdininkijos atstovo šeimoje. Gaila, bet ji atrodo tarsi būtų parašyta šiandienai... Dviveidiškumas, kyšininkavimas, nusikalstamas praturtėjimas, neištikimybė, godumas, pseudo patriotizmas – valdininkų kasdienybė. Bėga metai, šimtmečiai, keičiasi ministrai, valdininkai, bet visa tai lieka tarsi neišraunamos piktžolės... Ar po daugelio metų bus kitaip?!.

Linksmi ir gerai pastatyti buvo ir Viešintų bei Alksniupių teatrų spektakliai, suteikę žiūrovams tikrai teigiamų emocijų. Pavyzdžiui, alksniupiškiai labai išmoningai panaudojo net ir šešėlių teatro elementus, taip suteikdami savo spektakliui savito žavesio.

Renginio organizatoriai: Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos mėgėjų teatro sąjunga, Švenčionėlių kultūros centras. Šventę vedė ir šmaikščiomis replikomis bei mizanscenomis pertraukėlių metu publiką linksmino Švenčionėlių kultūros centro darbuotojai Daiva Pošiūnienė ir Richardas Leleiva. Švenčionių rajono savivaldybės mero Vytauto Vigelio padėkos raštus ir savivaldybės dovanas įteikė vicemerė Raja Krupenina, Kultūros skyriaus vedėja Danutė Vigelienė ir specialistė Rūta Baliukonienė. Diplomus ir dovanėles – Irena Maciulevičienė ir Ramūnas Abukevičius.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis