Mes turime 227 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1586
mod_vvisit_counterŠią savaitę:6141
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:107486

Artėjant šalčiams, gyventojai įspėjami dėl gaisrų rizikos

2012 m. gruodžio 12 d. trečiadienis Nr.95 (1239)

Meteorologams prognozuojant šalčius, draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ ragina gyventojus įsitikinti, ar kūrenamos krosnys, židiniai, katilai bei naudojami elektriniai šildytuvai yra techniškai tvarkingi, nes spustelėjus stipresniam šaltukui pagausėja pranešimų apie gaisrus, kilusius dėl netvarkingų šildymo įrenginių.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per šių metų pirmus dešimt mėnesių, Lietuvoje kilo daugiau kaip 10 tūkst. gaisrų. Jų skaičius sumažėjo 8 proc., tačiau skaudžių nelaimių, kurių metų žuvo žmonės, skaičius išaugo 4 proc. Šiemet itin daug gyvybių  pasiglemžė gaisrai, kilę dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų (šiemet 15, tuo tarpu tuo pačiu laikotarpiu pernai – trigubai mažiau).

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, dažniausiai gaisrai kyla dėl to, kad neteisingai įrengiami ar eksploatuojami dūmtraukiai bei perkaitinamos krosnys. „Besaikis krosnies kūrenimas namų labiau neprišildo, nes šilumą sukaupusi krosnis po kūrenimo turi ją visą atiduoti. Taigi, perkaitinimas ne tik nenaudingas, bet ir sukelia gaisro pavojų. Taip pat reikėtų nepamiršti susikaupusius suodžius ir dervas išvalyti ne tik prieš kūrenimo sezoną, bet ir ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius kūrenimo sezono metu“, – teigia T. Nenartavičius.

Nemaža gaisro tikimybė yra ir tuomet, kai krosnių kokliai bei dūmtraukiai yra su plyšiais, pakuros durelės netvarkingos, išklibusios ar sandariai neužsidaro. Šildymo sezonas grėsmingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį ar židinį, neretai gaisrai kyla ir dėl netvarkingų elektrinių šildytuvų. Elektriniais šildytuvais dažnai naudojasi ne tik gyventojai, bet ir įstaigų darbuotojai. Gaisrai dėl jų kyla, jeigu nėra pakankamai gerai izoliuoti laidai, jeigu jie perkaitinami arba laikomi prie degių medžiagų. Nemažą pavojų kelia techniškai netvarkingų šilumos katilų eksploatacija, todėl trūkumus būtina pašalinti.

 

Išaugo dėl gaisrų patiriami nuostoliai

Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, jog paskutinio šildymo sezono metu, dėl šildymo įrenginių kilusios gaisrų žalos ženkliai išaugo. „2011 m. lapkričio – 2012 m. vasario mėn. šildymo sezonu metu draudimo bendrovė gaisro žaloms, kilusioms dėl netvarkingų šildymo įrenginių, padengti išmokėjo beveik 2,3 mln. litų. Vidutinė gaisro metu patiriama žala sudarė 29,3 tūkst. litų – net 72 proc. daugiau nei prieš tai buvusio šildymo sezono metu. Gyventojai įsigyja vis daugiau ir brangesnio turto, todėl pasirūpinti, kad jis būtų tinkamai apsaugotas, būtina“, – teigia T. Nenartavičius.

Gyventojai dar prieš pačius didžiausius šalčius turėtų pasirūpinti savo būsto saugumu. Susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, namuose įsirengti dūmų jutiklius – tai patys svarbiausi darbai. Nespėjusieji pasirūpinti dar prieš šildymo sezoną, tai padaryti turėtų nedelsdami.

Norėdami išvengti gaisro, gyventojai turėtų būti atidūs – reikėtų vengti drabužių džiovinimo netoli židinio ar krosnies. Elektrinių šildytuvų negalima palikti netoli baldų, užuolaidų ir panašių daiktų, nes įkaitę jie gali užsiliepsnoti. Geriausia šildytuvą statyti erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Siekiant išvengti trumpų jungimų, elektrinių šildytuvų nereikėtų jungti į vieną elektros lizdą kartu su kitais elektriniais prietaisais. Taip pat veikiančių jų negalima palikti be priežiūros. Tikslinga pagalvoti, ar nevertėtų turto apdrausti ir taip apsisaugoti, kad gaisrui pasiglemžus turtą, jį atkurti nebūtų sudėtinga.

 
Reklaminis skydelis