Neseniai Ignalinos kredito unija (IKU) šventė savo gyvavimo jubiliejų. Dešimt metų – daug ar mažai? Tai klausimas, kuris neramina tuos, kurie dažnai įstaigą lygina su žmogaus amžiumi, bet palikime tai spręsti skaitytojui ir susikoncentruokime ties jubiliejumi. Į jį suskrido daugiau ar mažiau susijusių su unija žmonų, kurių patirtis rodo, kad negalima sustoti ties pasiektu. Todėl IKU per palyginti trumpą laikotarpį savo valdas išplėtė net trijų rajonų teritorijose. Apie visa tai ir daugiau šventės metu neslėpdama jaudulio dalijosi žinojimu ir suteikė labai svarbių faktų IKU administracijos vadovė Violeta Čeponienė.

Kredito unijų istorija prieš daugiau nei 150 metų prasidėjo nuo sunkiai įgyvendinamos idėjos. Išties, negalima gi apsiriboti vien turtingaisiais žmonėmis. Paprastieji – taip pat gali taupyti ir skolintis, uždirbti palūkanas ir patys valdyti banką. Šios idėjos pradininkas ir populiarintojas buvo nediduko pietų Vokietijos miesto meras Friedrichas Raiffeisenas. Tad idėja, paremta kooperatiniais principais, tapo kredito unijų varomąja jėga. Nedaugžodžiaujant, netrukus kredito unijos pradėjo veikti ir už Atlanto. Jos žaibiškai būrėsi į kredito unijų judėjimus visame pasaulyje, o savoje bendruomenėje KU veikia atvirai. Jos nariu gali tapti kiekvienas - tiek jaunosios, tiek vyresnės kartos atstovas.

Pasak Violetos Čeponienės, 2002 metų birželio 10 dieną Ignalinos skyriaus iniciatyva įvyko steigiamasis IKU susirinkimas, o tų pačių metų lapkričio 26 dieną Lietuvos bankas jau patvirtino unijos licenciją ir ji Ignalinos kredito unijai suteikė teisę verstis finansine veikla. Natūralu, kad pradžia visada būna sunki. Sūrus prakaitas varvėjo, kai be jokio atlygio dirbusioms darbuotojoms – administracijos vadovei Indrei Gruodienei ir vyr. buhalterei Onai Sokolovienei pagal visus bankui keliamus reikalavimus minimaliomis pajamomis reikėjo įrengti unijos patalpas bei skleisti faktinę informaciją, kad Ignalinoje sėkmingai funkcionuoja kredito unija. Be jokios abejonės, miestelėnams ir rajono gyventojams tai buvo sveiku protu nesuvokiama. Kokią naudą gali duoti kredito unija, reikėjo įrodyti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Kad bėdoje nebūtų vieni, reikėjo suburti kolektyvą. Šiuo atveju intensyviai kibo į darbus naujai išrinkta IKU valdyba. Jos sudėtyje buvo: Indrė Gruodienė, Zigmas Kajėnas, Danutė Butavičienė, Vladimiras Orlovas, Ona Sokolovienė. Stebėtojų tarybon išrinkta: Irena Žilėnienė, Jonas Ragaišis, Gediminas Pipiras, Birutė Danilevičienė, Agota Rimutė Rimšelienė, o paskolų – Drąsutis Jelinskas, Daiva Laurinčiukienė, Valė Šukelienė, Rimantas Velička, Kęstutis Pajarskas.

Įtemptai dirbant po dvejų metų unija nustebino savo augimu, todėl vėl reikėjo keltis į erdvesnes patalpas. Išvysčius veiklą Ignalinos rajone, pradėta mąstyti ir apie unijos plėtrą į kitus, kaimyninius rajonus. Todėl 2006 metais valdybos sprendimu atidaryta kasa Zarasų mieste. Jos atidarymu stebėtinai greitai pasirūpino ir įnešė naujų vėjų, LŪS rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė. Jos ir Janinos Vaitonienės surinkta informacija apie unijos poreikį Zarasų rajone davė gerų rezultatų. Prikalbinta apie 50 ūkininkų tapti kredito unijos nariais. Neatsitiktinai 2007 metų rudenį, atidarant KU kasą Zarasuose, sumanytojus ir steigėjus pasitiko gausus būrys unijos narių.

Bėgo laikas kaip pagreitintam kine. Nespėjus Zarasų unijai „apšilti kojų“, į kredito unijos valdybą kreipėsi tuometinė Zarasų rajono vadovybė su prašymu apsvarstyti galimybę, steigiant apie 32 kilometrus nutolusią kasą Dusetose, juolab, kad šioje gyvenvietėje nebuvo nei vieno banko, o teritorijoje gyvena apie du tūkstančius žmonių. Ir štai, 2008 metais pradėjo veikti Dusetų kasa. Kad ji sėkmingai įsikūrė už simbolinę nuomos kainą, verta padėkoti Dusetų seniūnui Sauliui Kėbliui, Janinai Vaitonienei, Vytautui Čypui bei kitiems bendruomenės nariams.

Ignalinos kredito unija nustebino ir 2008 metais išvysčiusi savo augimo pagreitį. Tuomet įsigytos erdvesnės patalpos. Jų nebereikėjo nuomotis, nes buvo nuosavos. Džiugu ir malonu jų atidarymo metu buvo išgirsti iš LCKU valdybos pirmininko Sigito Bubnio palinkėjimuose nuskambėjusią frazę: „Manyčiau, kad šios erdvios ir gražios patalpos jums greit bus pernelyg mažos. Teks ieškoti didesnių“. Šie žodžiai netrukus tapo kūnu. Sparčiai augant unijos narių skaičiui, didėjo ir personalo skaičius. Šios patalpos vėl tapo ankštos. Su žiburiu ieškoti kitų nereikėjo. Laimė, užsidarė DNB banko Ignalinos skyrius ir liko bankinei veiklai puikiai pritaikytos patalpos, kurias sėkmingai užvaldė IKU, ir pavasariop jau šventė įkurtuves.

Šventė vijo šventę, sėkmė – sėkmę. Išvysčius veiklą Zarasų rajone, IKU nenustygo vietoje ir žvalgėsi į kitą pusę – Švenčionių rajoną. Jau nestebino 2011 metų pavasarį atidaryta dar viena kasa. Šįsyk Pabradėje. Čia reikėtų paminėti sumanią ir dėmesingą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorę Vidą Rastenienę, kuri suteikė kvalifikuotą pagalbą steigiant kasas jųjų rajone.

Išvysčius veiklą Zarasų ir Švenčionių rajonuose, Ignalinos KU tapo regionine. Tai be abejo efektyvaus komandinio darbo svarus rezultatas. Galima drąsiai teigti, kad neatsitiktinai kredito unijų logotipo ženklas yra bičių korio formos. Vadinasi, jog kredito unija – korys, o visi jos nariai bitutės, kruopščiai ir nenuilstančiai pildančios šį korį medumi. Už darną ir sklandumą bei ypatingą darbo krūvį geru žodžiu reikia paminėti dabartinius valdybos narius – Nataliją Truchiną, Zigmantą Kajėną, Olgą Oleškėvič, Arvydą Veikšrą bei pirmininkę Violetą Čeponienę. Pagarbos nusipelno ir stebėtojų taryba. Jos sudėtyje Rimantas Kačiulis (pirmininkas), Birutė Danilevičienė, Irena Žilėnienė, Algirdas Lekaveckas, Birutė Borovikienė. Paskolų komitetui vadovauja Drąsutis Jelinskas, o jam talkina Marijona Lukaševičienė, Daiva Laurinčiukienė, Jūratė Gabrinovičienė, Valė Šukelienė. Vidaus auditoriumi dirba Andrius Mackonis. Valdybos priimtus sprendimus įgyvendina ir beveik tris tūkstančius unijos narių aptarnauja aštuoniolikos administracijos darbuotojų komanda.

Švenčiant dešimties metų jubiliejų Ignalinos KU gali pasidžiaugti ne tik efektyviu komandiniu darbu, bet ir sėkminga plėtra. Juk intensyvus ir pasiaukojantis personalo darbas ir davė aukštų rezultatų. Dabar IKU vienija 2958 KU narius, o jos turtas (aktyvai) siekia virš 32 mln. litų. Pritraukta virš 24 mln. litų indėlių, išduota virš 22 mln. litų paskolų.

Violeta Čeponienė, baigdama savo pranešimą, negailėjo šiltų žodžių visam kolektyvui, svečiams, ūkininkams, KU nariams, visiems gyventojams, besinaudojantiems KU paslaugomis ir tiems, kas supranta KU reikšmę – tai puikus ir užvedantis pavyzdys, teikiantis abipusę naudą.

Su šiais žodžiais kaip upės tėkmė pasipylė sveikinimai, linkėjimai, padėkos, suvenyrų lietus. Liaudies muzikantų Vinco Kliuko ir Kazimiero Blaževičiaus atliekamų kūrinių fone išradinga šventės vedėja ir solistė Nijolė Misiūnaitė vieną po kito ragino išsakyti Ignalinos kredito unijai sukauptas mintis ir įteikti pačius nuostabiausius gėlių žiedus.

Jubiliejiniai renginiai tęsėsi ilgai ir prasmingai. Juose nestigo šypsenų, humoro, visapusiško pabendravimo, argumentų, lietuviškų papročių, šokių, žaidimų, na ir konfidencialumo. Ech, kad tokios šventės nesibaigtų niekada.

Elena KRAPAUSKIENĖ