Dėl arklių ženklinimo ir registravimo

„Traktoriai ars žemę,

Lėktuvai sės grūdus,

Pailsės kumelaitė,

Nuo vargo sukūdus“, -

taip pokario metais dainavo įvairiose Lietuvos vietovėse lankęsis ir šmaikščiomis eilėmis pagarsėjęs Pupų Dėdė, savo sukurtiems kupletams pats pritardamas armonika. Lankėsi jis ir Rytų Lietuvos vietovėse.

Atrodo jo pranašystė išsipildė. Dabar užtektinai pailsėti turi laiko „kumelaitė nuo vargo sukūdus“. Nebent tik pavasariais ir rudenimis tenka šiek tiek pasimankštinti, kai žemės savininkai pradeda įdirbti nedidelius žemės lopinėlius, skirtus bulvėms, daržovėms auginti.

Pagaliau ir arklių Švenčionių rajone pastebimai mažėja. Švenčionių VMVT viršininko Gedimino Adomavičiaus pateiktais duomenimis, 2012 m. spalio 31 d. 250 švenčioniškių laikė 260 registruotų arklių.

Pas arklių laikytojus neretai užsuka ir supirkėjai. Laikytojams jie kelia ne tik teisėtus, bet kartais ir pačių sugalvotus reikalavimus, turinčius įtakos parduodamo naminio gyvūno kainai sumažinti.

Norėdami išvengti galimų nesklandumų ir nesusipratimų, laikraščio skaitytojams pateikiame Švenčionių VMVT vyriausios veterinarijos gydytojos-inspektorės Česlavos Veikutienės komentarą: „Švenčionių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad visi arkliai turi būti tinkamai suženklinti ir užregistruoti, turėti tapatybės nustatymo dokumentą – arklio pasą, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

Norime atkreipti savininkų dėmesį į tai, kad arkliai, gimę iki 2009 m. birželio 30 d. ir iki šios datos aprašyti bei įtraukti į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registrą, o veisliniai arkliai ir į arklių veislininkystės informacinės sistemos bazes, yra laikomi tinkamai suženklintais ir užregistruotais. Arklio pasas minėtiems arkliams turėjo būti išduotas ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Arkliai, gimę iki 2009 m. birželio 30 d. ir iki šios datos neaprašyti bei neįtraukti į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registrą, o veisliniai arkliai – ir į arklių veislininkystės informacinės sistemos bazes arba negavę arklio paso iki 2009 m. gruodžio 31 d., turi būti ženklinami implantuojant poodinę mikroschemą. Taip pat į skerdyklą skerdimui vežami arkliai, kurių mėsa bus naudojama žmonių maistui, turi būti suženklinti, registruoti ir turėti arklio pasą, išduotą ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki skerdimo. Be arklio paso arklį į skerdyklą galima išvežti iš laikymo vietos tik Lietuvos teritorijoje su sąlyga, kad arklys yra jaunesnis kaip 12 mėnesių, užtikrinamas gyvūno atsekamumas nuo olaikymo vietos, kurioje jis atvestas, aprašytas ir nebuvo gydytas paskutinius šešis mėnesius“.

Netirs, o tik tarpininkaus

Švenčionių bitininkų draugiją šiemet papildė 12 naujų narių. Dabar joje priskaičiuojama 130 bitininkų. Taip tvirtina draugijos pirmininkas Vaclovas Bečelis, kartu ragindamas bičiulius neatidėliojant kreiptis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie ŽŪM. Galutinis paraiškų pateikimo terminas – 2013-ųjų sausio 4 d.

Lig šiol nemažai bitininkų ne tik iš mūsų, bet ir daugelio kitų respublikos rajonų kreipdavosi į Švenčionių VMVT su paraiškomis medui ištirti. Tokiu reikalu jie gali kreiptis tik iki 2012-ųjų pabaigos. Kitąmet Švenčionių VMVT bitininkų patiekto medaus jau nebetirs, o tik tarpininkaus. Priimtą ištirti medų nuo 2013-ųjų siųs į Nacionalinį maisto veterinarijos rizikos vertinimo institutą.

Alių durpyne – trichinelioze užsikrėtęs ilgašnipis

Medžioklės plotų gausumu pasižyminčiame mūsų rajone medžioja ne tik švenčioniškiai, bet ir vilniečiai. Pastarųjų klubas „Dalija“ gruodžio 4 dieną Alių durpyne sumedžiojo ir šerną. Kitą dieną, sausio 5-ąją, kaip sako Švenčionių VMVT darbuotojas Vytautas Jazgevičius, Vilniuje atlikti tyrimai parodė, kad sumedžiotam žvėriui nustatyta trichineliozė. Todėl jis nugabentas į UAB „Rietavo veterinarinė tarnyba“, kad nebūtų išplatintas užkratas.

Nusibodo laisvė, pasiilgo diktatūros?

Kad Strūnaičio seniūnijos teritorijoje šiauliečių išsinuomotose valstybinės žemės plotuose ganėsi 86 belgų mėlynųjų-limuzinų mėsinės veislės karvės, telyčios, „Švenčionių krašto“ laikraštis rašė jau anksčiau. Trijų bandų grupės, įveikusios elektrinius piemenis ir kitas kliūtis, ištrypė arba visiškai suniokojo kai kurių vietinių gyventojų pasėlius ir pasklido nežinia kur. Be kitų, limuzinų ganymąsi stebėjo ir Švenčionių VMVT specialistai.

Maždaug prieš porą ar trejetą savaičių šiauliečiams nepavyko surasti 20 karvių, talyčių. Gruodžio 11-ąją bandos savininkas Gediminas Gutkauskas tvirtino, kad likusios nesugautos 6 telyčios perėjo pasienio ruožą ir „įsikurdina“ Baltarusijos teritorijoje. Be jokių leidimų, be jokių vizų.

- Limuzinams nusibodo laisvė, pasiilgo diktatūros, - dabar juokauja kai kurie strūnaitiškiai.

Bronius NARKŪNAS