Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje gilias šaknis turi bendradarbiavimo su užsienio mokyklomis tradicijos. Beveik 20 metų vyksta bendradarbiavimas su Vokietijos Šlezvigo-Holšteino žemėje esančia Johann Heinrich Voss mokykla, o šiemet prasidėjo bendradarbiavimas su Lenkijos Mrongovo Vesterplatės gynėjų I bendrojo lavinimo licėjumi. Įdomu išgirsti mainų programoje dalyvavusių mokinių ir vadovų nuomonę apie bendradarbiavimą.

Pokalbį pradėjau su Lenkijos bendraamžiais bendravusia Zigmo Žemaičio gimnazijos mokiniais: Aurelija Meidūnaite, Erika Vilkoityte, Gabriele Gaškauskaite, Samanta Rakitaite ir Danieliumi Tamašausku, bei jų kuratore Janina Jarmalovskaja.

- Mūsų bendravimas su Lenkijos Mrongovo Vesterplatės gynėjų I bendrojo lavinimo licėjumi prasidėjo neseniai. Pagal susitarimą moksleivių grupėmis bus keičiamasi kasmet, o ir buvimo laikas svečiuose palyginus trumpas – 4 dienos, bet to, manau, užtenka bent minimaliai susipažinti su mokykla, su kraštu. Tiek mūsų moksleiviai, nuvykę į Lenkiją, tiek lenkų moksleiviai, atvykę pas mus, gyvena šeimose. Šeimose gyveno ir mokytojai, - apie bendradarbiavimą kalba mokytoja Janina Jarmalovskaja.

Pirmieji Zigmo Žemaičio gimnazijos moksleiviai, važiavę į Lenkiją, susipažino su bendraamžių gyvenimu, mokymo sistema, buvo ir ekskursijų.

- Gamta ten panaši kaip ir pas mus: daug ežerų, miškų. Bendravome lenkų kalba, o jei iškildavo sunkumų – anglų kalba. Lenkų kalba ten gerokai skiriasi nuo tos, kuria mes kalbame čia, - savo įspūdžiais dalinasi Lenkijoje pabuvoję moksleiviai.

Įdomią programą Zigmo Žemaičio gimnazija paruošė svečiams iš Lenkijos, kurie čia lankėsi rugsėjį. Delegacijai vadovavo licėjaus direktoriaus pavaduotoja Malgozata Zielinska ir anglų kalbos mokytoja Monika Mankievič. Lenkų delegaciją priėmė ir Švenčionių r. meras Vytautas Vigelis. Svečiams buvo organizuota ekskursija po Aukštaitijos nacionalinį parką, Vilnių, Trakus, taip pat ekskursijos į Cirkliškio dvarą, Nalšios muziejų, bet daugiausiai, ko gero, davė bendravimas neoficialioje aplinkoje. Ką gi, pirmieji žingsniai į bendravimą tarp Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Lenkijos Mrongovo Vesterplatės gynėjų I bendrojo lavinimo licėjaus žengti. To bendravimo nebūtų be Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos direktorės Danutės Čepulienės palaikymo, kaip, beje, ir jau beveik du dešimtmečius nuo 1993 m. besitęsiančio bendradarbiavimo su Vokietijos Johann Heinrich Voss mokykla.

Mokytoja Elena Nilovienė puikiai prisimena visa tą ilgą bendradarbiavimo laikotarpį. Daug kas pasikeitė per tą laiką. Ir pati vokiečių kalba užleido turėtas pozicijas. Dabar mokiniai mieliau renkasi anglų kalbą, bet bendradarbiavimas tarp mokymo įstaigų išliko.

- Norėčiau, kad savo įspūdžiais pasidalintų išvykoje į Vokietiją dalyvavę gimnazistai. Tai buvo dešimtoji pasikeitimo grupė. Į Vokietiją vyko 18 mokinių ir mokytojai Richardas Štuikys ir aš, - pradėdama mūsų pokalbį sakė mokytoja Elena Nilovienė. Pasak jos, mokiniai bendravo anglų kalba. O štai ką apie išvyką pasakojo 2C gimnazijos klasės mokiniai Agnė Paulavičiūtė, Eglė Masevičiūtė ir Jokūbas Pauliukėnas.

Kadangi Zigmo Žemaičio gimnazistų vizitas buvo atsakomasis, mano jaunieji pašnekovai pirmiausia papasakojo apie bendraamžių iš Vokietijos vizitą. Kadangi šiais technologijų laikais bendravimas dažniausiai prasideda virtualioje erdvėje, taip buvo ir šiuo atveju. Bendraudami virtualiai moksleiviai sužinojo bendraamžių iš Vokietijos pomėgius, kokį maistą mėgsta. Tai padėjo juos priimant. O štai iš Vokietijos įspūdžių parsivežta daug. Eutin miestas, kuriame yra Johann Heinrich Voss mokykla, nėra didelis, jame gyvena apie 17 tūkst. gyventojų. Mokinius nustebino vokiečių nuoširdumas, o šeimininkai, pas kuriuos gyveno Jokūbas Pauliukėnas, net Lietuvos vėliavą iškėlė. Vokietijos ir Lietuvos mokymo sistemos gerokai skiriasi. Ten mokslas trunka 13 metų, o ir pamokos prasideda anksčiau. Mūsų gimnazistus nustebino ir tai, kad dauguma moksleivių į pamokas važiuoja dviračiais, ir niekas tame nemato tragedijos, kai kurie net iki 10 kilometrų važiuoja, o tėvai vaikus automobiliu veža gana retai.

- Ten dviratis labai populiari transporto priemonė, kuria naudojasi įvairaus amžiaus žmonės. Yra įrengtos stovėjimo vietos, - savo įspūdžiais dalinosi mano jaunieji pašnekovai, o kai jų paklausiau, ar skiriasi aplinka mokykloje nuo aplinkos jų gimnazijoje, išgirdau įdomių faktų. Jei pas mus gali sėdėdamas pamokoje žvalgytis pro langus, tai ten langai yra aukščiau ir sėdėdamas moksleivis nieko nemato, nepaisant to, šviesos užtenka, o žioplinėti pamokos metu negali, visas dėmesys skiriamas pamokai. Durys klasėje atsidaro tik iš vidaus. Į klasę mokinius įleidžia mokytojas. Jei pavėlavai į pamoką, teks stovėti už durų. Nustebino ir labai rimtas požiūris į mokslą. Jei, pavyzdžiui, rašomas kontrolinis, tai jokie svečiai neįleidžiami, o pamokoms ruošiamasi labai rimtai. Mokykloje klases tvarko patys mokiniai, valytojų nėra.

- Dabar mums net sunku įsivaizduoti, kaip tektų patiems tvarkytis, - juokaudami sako mano pašnekovai, kuriuos gerokai nustebino tvarka Vokietijos mokykloje. Beje, ten nėra ir tokios tvarkos, kad moksleiviams tenka rinktis dalykus. Ten mokomasi viso, ir tada neiškyla problemų renkantis studijas. Laisvalaikis buvo laikas, kurį stengdavosi praleisti kartu, pabendrauti, bet tai jau po to, kai vokiečių moksleiviai paruošdavo namų darbus kitai dienai. Beje, vokiečių moksleiviai net ir atvykę į Lietuvą, atsiveždavo namų darbų užduotis.

Štai tokius įspūdžius Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazistai atsivežė iš Vokietijos. Žinoma, buvo ir išvykos į Hamburgą, Liubeką, bet, ko gero, didžiausią įspūdį paliko bendraamžių gyvenimas, jų požiūris į mokslą. O dabar jau galvojama, kaip priimti svečius iš Vokietijos. Štai taip ir sukasi bendradarbiavimo karuselė tarp Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir kolegų iš Vokietijos ir Lenkijos, o tas bendradarbiavimas leidžia geriau pažinti vienas kitą, sužinoti, kaip ir kuo gyvena tavo bendraamžiai.

Algis JAKŠTAS