Mes turime 170 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3341
mod_vvisit_counterŠią savaitę:14204
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:77625

Švenčionėlių „Vyturėlio“ darželinukų gyvenimas sveikuoliškas ir labai turiningas

2013 m. sausio 5 d. šeštadienis Nr.1 (1244)

Švenčionėlių vaikų lopšelis-darželis „Vyturėlis“ nuo 1998 m. dirba pagal sveikos gyvensenos ugdymo kryptį. Rajone – tai vienintelė oficiali ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogų asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ narė. Ši asociacija propaguoja sveiką gyvenimo būdą ne tik tarp pedagogų, tėvų, bet platesniuose visuomenės sluoksniuose, be to, rūpinasi pedagogų kvalifikacijos tobulinimu, darbo patirties sklaida ir sveikos gyvensenos darželių tinklo plėtra šalyje.

Apie sveikos gyvensenos ir kitas vaikų ugdymo aktualijas kalbamės su Švenčionėlių vaikų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ vedėja Aldona ČUVALOVA.

 

Kiek laiko jau dirbate lopšelio-darželio vedėja?

Vedėja Švenčionėlių vaikų lopšelyje-darželyje dirbu nuo 1998-ųjų, taigi – jau eina penkiolikti metai. Iš pradžių šiame lopšelyje-darželyje dirbau auklėtoja, vėliau – pavaduotoja ugdymui. Apskritai mano darbo stažas šioje įstaigoje – 36 metai.

Kolektyvas taip pat nelabai keičiasi, gal dabar kiek atsisijojo ir liko tie žmonės, kurie dirba iš pašaukimo, labai myli vaikus ir nori su jais dirbti. Beveik visos auklėtojos pedagoginį darbą dirba jau daugiau nei penkiolika metų, išskyrus vieną, kuri čia triūsia aštunti metai. Kolektyvas labai geras dar ir todėl, kad visos pedagogės išsilavinusios, įgijusios ikimokyklinio ugdymo kvalifikaciją, dešimt specialisčių turi aukštąjį išsilavinimą; visos yra atestuotos arba vyresniosios auklėtojos, arba auklėtojos metodininkės kvalifikacinei kategorijai. Auklėtojų metodininkių yra daugiausia. Visos specialistės plečia akiratį, ieško įvairių naujovių, idėjų, metodų ir taiko juos darbe. Aišku, dabar labai praverčia internetas, kuriame galima rasti tikrą lobyną naujoms idėjoms ir jas bandyti veikloje.

 

Retas kuris renginys Švenčionėliuose arba rajone apsieina be darželinukų...

Dalyvaujame įvairiuose konkursuose. Piešinių konkurse „Mano namai“ du vaikučiai užėmė prizines vietas, tad su auklėtojomis važiavo į Vilnių, kur buvo apdovanoti.

Pagal galimybes stengiamės dalyvauti kultūriniame mūsų miesto ir rajono gyvenime: „Dainų dainelės“ konkurse, vaikų teatrų apžiūrose (beje, ir lėlių teatrų, ir vaidybinių teatrų pasirodymuose visada užimame prizines vietas), tradicinėje kiekvieną rudenį vykstančioje „Grybų šventėje“.

 

Papasakokite plačiau apie sveikos gyvensenos ugdymą Jūsų vadovaujamoje įstaigoje.

Esame sveikuolių programos dalyviai – rajono ir šalies sveikuolių konkursuose esame ne kartą užėmę prizines vietas. Pagal galimybes kas mėnesį rengiame sveikuolių mankštas, sudarome sąlygas grūdintis, meniu taip pat stengiamės sudaryti pagal sveikos gyvensenos principus, kad vaikai įprastų prie įvairaus maisto, pamėgtų įvairių daržovių salotas, vaisius. Iš pradžių vaikams gal buvo ir neįprastas toks maistas, bet dabar visi patenkinti. Darželinukai pamėgo ir troškintus burokėlius, ir troškintas morkas. Antrajam patiekalui su mėsyte patiekiama ne bulvių košė, o įvairūs troškintų daržovių mišiniai.

 

Esate ne kartą minėjusi apie nuoširdų bendradarbiavimą su Švenčionėlių miškų urėdija.

Lopšelyje-darželyje yra gamtininkų „Giliukų“ tuntas, kuris aktyviai bendradarbiauja su Švenčionėlių miškų urėdijos kolektyvu – ir jie mus aplanko, ir mes juos aplankom. Miškininkų padedami ne kartą sodinome medelius; jie padėjo darželio teritorijoje įsirengti kelias poilsio zonas, suremontavo smėlynes, suoliukus – tai mums labai didelė pagalba. Todėl mes itin vertiname šią draugystę. „Vyturėlio“ teritorijoje visi kartu esame prikabinę nemažai inkilų paukšteliams. Darželio ugdytiniai ir auklėtojos varžosi „Grybų šventėje“; ne kartą esame užėmę ir prizines vietas, nes per varžybas pririnkdavome net keliolika kilogramų grybų.

 

Kokiuose tarptautiniuose projektuose dalyvaujate?

Pagal ES finansuojamą projektą atlikta įstaigos patalpų išorės renovacija: suremontuotas stogas, apšiltintos sienos, pakeistos durys, langai. Todėl darželyje tapo 2–3 laipsniais šilčiau, sunaudojama mažiau šiluminės energijos. ES projekto lėšomis suremontuoti techniniai mazgai ir virtuvėlė, esame labai patenkinti šiuo atsinaujinimu, nes ir tualetai, ir vamzdynai, ir kriauklės, ir virtuvės įranga – viskas buvo sena, susidėvėję. Juk darželis buvo atidarytas 1966 metais! Projekto lėšomis suremontuotas metodinis kabinetas, yra kompiuteriai auklėtojoms, interaktyvioji lenta užsiėmimams.

 

1994–2000 metais darželis negalėjo sutalpinti norinčiųjų jį lankyti – trūko vietų. Dabar jau turbūt tokia problema neaktuali?

Tikrai ne. Dirba 10 grupių. Jas lanko pakankamas skaičius vaikų, bet juntame vaikų mažėjimo tendenciją. Darželį lanko maždaug 185 vaikai. Tikimės, kad ir šiemet jų lankys ne mažiau. Turime pusantros grupės, kurią lanko 1–3 metų mažyliai.

 

Teko ne kartą dalyvauti jūsų darželyje vykusiuose renginiuose, kuriuose svečiavosi ir kitų rajono ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų pedagogų kolektyvai, vaikų grupės. Tai jau tampa gražia tradicija?

Bendradarbiaujame su visais rajono darželiais, dalijamės gerąja patirtimi, rengiame bendrus metodinius užsiėmimus ir sportines vaikų varžybas, meno konkursus ir kt.

Dalyvavome priešmokyklinį ugdymą teikiančių įstaigų projekte priešmokyklinį ugdymą organizuojančioms auklėtojoms, kuris vyko 2010-2011 metais. Ivona Martinkėnienė vyko į Norvegiją susipažinti su tos šalies ikimokyklinio ugdymo sistema. Apskritai šis projektas buvo labai turiningas ir įdomus, daug metodinių seminarų vyko ir Lietuvoje. Vėliau I.Martinkėnienė surengė kelis užsiėmimus savo kolektyvui, konsultavo, kaip sudaryti ugdymo programas, tad auklėtojos sužinojo daug vertingų metodinių dalykų.

 

Ar ką nors pritaikėte savo įstaigos darbe?

Taip. Planuojame, sudarome individualią darželio programą pagal pateiktas rekomendacijas. Pasinaudoję seminaruose įgytomis žiniomis, pertvarkėme individualią darželio programą, pagal kurią dirbame.

 

Kaip įstaigos gyvenime dalyvauja tėveliai?

Tėveliai nemažai prisideda prie darželio gerovės. Prieš prasidedant šiems ugdymo metams vienas Švenčionėlių verslininkas padėjo suremontuoti vieną grupę. Dvi lopšelio grupės suremontuotos projekto lėšomis. Kiek įstengiame, remontuojame visas grupes, prisideda tėveliai kuo tik gali: vieni darbu, kiti lėšomis, tačiau svarbiausia – visi labai geranoriški. Domisi darželio gyvenimu, renginiais, ugdymo programomis ir kitokia veikla. Nemažai tėvelių susipažino su bendrąja ugdymo programa ir atidžiai ją perskaitę liko patenkinti, nes joje daugiausia dėmesio skiriama sveikai gyvensenai ir ryšio su gamta puoselėjimui.

 

Teko girdėti, kad jūsų darželyje pagal tam tikrą ritualą geriama vaistažolių arbata...

Vyresnioji auklėtoja Danutė Ulčickienė ir jos ugdytinių grupė sumanė plačiau pasidomėti vaistiniais augalais, jų poveikiu žmogui, išmokti vaistažoles rinkti, džiovinti, paruošti iš jų gardžių, sveikatai naudingų arbatų ir, be abejo, jų paragauti. Tai tapo tikru ritualu, visų ypač mėgstamu šaltuoju metų laiku. Vaikučiai kartu su auklėtojomis susėda kas rytą prie kvapnios ir garuojančios žolelių arbatos, pagardintos medumi. Darželio medicinos seselė padėjo sukurti žolelių mišinius, tinkamus vaikams. Prieš geriant arbatą auklėtojos ugdytiniams dar papasakodavo apie žoleles, iš kurių tą dieną ruošiama arbata.

Lietuvoje labai senos vaistinių augalų vartojimo tradicijos. Dar 1591 m. Jonas Bretkūnas žolininkus minėjo „Postilėje“. Vaistinių augalų rinkimo ir vartojimo tradicijos labai gilios ir mūsų rajone. 1883 m. N.Taraseiskis Švenčionyse įsteigė vaistinės žaliavos supirkimo punktą, kuris išaugo į vaistažolių fabriką, sėkmingai veikiantį ir dabar. Auklėtoja D.Ulčickienė vaikams papasakojo, kad juodoji arbata į Lietuvą atkeliavo tik prieš keletą šimtmečių. Nuo seno mūsų kraštuose žmonės daugiausia gerdavo žolių ir uogų arbatas, mokėdavo jų prisidžiovinti ir žiemai. Šiose arbatose nėra kofeino, bet gausu vertingų medžiagų, todėl jos ne tik labai skanios, bet ir naudingos sveikatai. Auklėtoja kartu medicinos sesele vaikams paaiškino, kad vartojant vaistažolių arbatas, svarbiausia nepersistengti, todėl gydomuosius jų mišinius galima vartoti tik gydytojui rekomendavus. Ypač atsargiai su žolelėmis reikia elgtis alergiškiems žmonėms. Na, o profilaktiškai stiprinant sveikatą arbatomis galima mėgautis dažniau. Vaikų rytinės arbatos gėrimo ritualui buvo pateikti keli profilaktiniai mišiniai. Pavyzdžiui, arbata „Miško aromatas“: 1 dalis juodosios arbatos, po 1 dalį žemuogių, gervuogių, juodųjų serbentų lapų, 2 dalys erškėtuogių; „Vitamininė arbata“: 1 dalis juodosios arbatos, 5 dalys erškėtuogių, 1 dalis juodųjų serbentų lapų; „Laukų arbata“: 1 dalis juodosios arbatos, po 1 dalį jonažolės, raudonėlio, pavasarį surinktos dilgėlių žolės ir dar daug kitų receptų. Daug vertingos informacijos buvo pateikta ir apie žaliąją arbatą, paminint, kad, be kitų gerų savybių, dar ir šalinančią sunkiuosius metalus iš žmogaus organizmo.

Mūsų darželio kieme auklėtojos su vaikučiais augina vaistažoles, mokosi jas atpažinti, rinkti, džiovinti.

 

Labai pagirtinas ikimokyklinukų grupių bendravimas su Švenčionėlių miesto biblioteka.

Taip, tai, manau, itin gera mūsų tradicija. Ikimokyklinukai kartu su auklėtojomis nueina susipažinti su miestelio biblioteka. Bibliotekos darbuotojos parengia vaikams kokį nors renginuką, kuris padėtų jiems susipažinti su naujausiomis knygomis, bibliotekoje esančia turtinga žaisloteka. Mažieji skaitytojai dalyvauja ir bibliotekos skelbiamuose piešinių konkursuose. Taip palengva biblioteka tampa traukos centru jau nuo mažens.

 

Ar Švenčionėlių vaikų lopšelyje-darželyje ugdomi ir vaikai, turintys negalią?

Mūsų darželyje integruotai ugdomi ir neįgalūs vaikai, juos šiltai priima ir vaikai, ypač jeigu vaikas, turintis negalią, darželį pradeda lankyti nuo lopšelio. Su jais dirba ir logopedė, ir kiti specialistai, tad vaiko raidos teigiami pokyčiai tikrai būna ryškūs. Darželyje stengiamės sudaryti šiltą tolerantišką atmosferą, vaikams paaiškiname, kad kiekvienas žmogus yra kitoks, tad reikia mokytis kitą suprasti ir elgtis geranoriškai. Juolab kad nemažai yra hiperaktyvių vaikų ir kitokių elgesio bei bendravimo sutrikimų turinčių vaikų. Pati auginau vaiką, turintį negalią, tad galiu palyginti, kiek daug dabar yra teigiamų pokyčių – aplinkiniai į tave ir į tavo neįgalų vaiką jau nebežiūri tarsi į kokius ateivius iš kosmoso...

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis