Mes turime 209 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3852
mod_vvisit_counterŠią savaitę:19246
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:137176

Gaisrai bei atlikti gelbėjimo darbai sausį

2013 m. vasario 6 d. trečiadienis Nr.10 (1253)

2013 metais sausio mėnesį rajone kilo 6 gaisrai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius sumažėjo 40 proc., (2012 m. kilo 10 gaisrų). Gaisruose vienas žmogus buvo traumuotas (2012 m. sausio mėnesį taip pat 1 žmogus buvo traumuotas). Ugnis sunaikino 2 pastatus, 84 kv. m gyvenamojo bei 33 kv. m negyvenamojo ploto, dar 9 kv. m negyvenamojo ploto buvo sugadinta.

Sausio mėnesį daugiausiai gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose (namai) - 3 atvejai, arba 50 proc. bendro gaisrų skaičiaus. Palyginus su 2012 metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius gyvenamosios paskirties pastatuose sumažėjo 50 proc. (2012 m. – 6 gaisrai). Pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, esančiuose privačiuose namų valdos žemės sklypuose - 2 atvejai, arba 33,33 proc., kituose statiniuose - 1 atvejis, arba 16,67 proc.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmogaus elgesys - 3 atvejai, arba 30 proc., krosnių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai - 2 atvejai, arba 33,33 proc., elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai - 1 atvejis, arba 16,67 proc.

Rajono miestuose užregistruoti 3 gaisrai, tai - 50 proc. visų gaisrų. 10 tūkstančių rajono gyventojų teko 2,18 gaisro. Sausio mėnesį daugiausiai gaisrų kilo Švenčionėlių mieste ir Pabradės sen. - po 2 arba 33,33 proc. bendro gaisrų skaičiaus.

 

Atlikti kiti gelbėjimo darbai

2013 metais sausio mėn. Švenčionių rajono teritorijoje ugniagesiai gelbėtojai be gaisrų gesinimo net 3 kartus skubėjo padėti specialiosioms tarnyboms (2 kartus policijos pareigūnams atidarant duris, 1 kartą greitajai medicinos pagalbai pernešant sunkiai sergantį sunkiasvorį rajono gyventoją) bei 1 kartą buvo suteikta pagalba rajono gyventojams buityje (jų gyvenamajame name įvyko dujų nutekėjimas). 2012 metais į panašius įvykius ugniagesiai gelbėtojai buvo išvykę 2 kartus.

 

Kaip saugotis gaisro ir kitų patalpų šildymo pavojų

Atšalus orams išauga ir gaisrų tikimybė. Gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, intensyviau kūrena krosnis ir židinius, daugiau naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.

Primename, kad pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų bei kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių. Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos smalkės, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių, nes galima jomis apsinuodyti. Iškūrenę krosnį, per anksti neužstumkite sklendės, norėdami, kad krosnis per greitai neatvėstų. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi. Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai – lengvas apsvaigimas, suima mieguistumas, netenkama sąmonė. Jos bespalvės ir bekvapės, tai pavojingiausia. Apsvaigusį nuo smalkių žmogų – išveskite į gryną orą ir nedelsiant kvieskite medikus, o patalpas gerai išvėdinkite.

Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų rūbų, o išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite. Nemažėja gaisrų ir dėl savos gamybos elektrinių šildymo prietaisų. Dėl šios priežasties ypač dažnai dega statybininkų vagonėliai, sodo nameliai, garažai. Todėl daug saugiau naudoti gamyklinius šildymo prietaisus, žinoma, prieš tai gerai susipažinus su jų eksploatacijos taisyklių reikalavimais.

Smarkiai atšalus, dėl įvairių sutrikimų gali užšalti ir vandentiekio vamzdžiai. Neretai juos gyventojai bando atšildyti atvira ugnimi – litavimo lempomis, deglais ir pan. Metalas yra geras šilumos laidininkas, todėl stipriau įkaitus vamzdžiui, gali užsidegti jį liečiančios medžiagos, nors jos bus ir kaimyninėje patalpoje.

Kad būtų išvengta žmonių žūčių ir ugniagesiai galėtų laiku atskubėti į pagalbą, užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis, o atokiose kaimo vietovėse išeikite jų pasitikti. Įsigykite bei gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų. Pastebėjus gaisrą nedelsiant informuokite priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

 

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Švenčionių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inf.

 
Reklaminis skydelis