Mes turime 336 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1020
mod_vvisit_counterŠią savaitę:1020
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:67743

Metai, paženklinti įsimintinais įvykiais

2013 m. vasario 23 d. šeštadienis Nr.14 (1257)

Daug įvairiausių renginių galima suminėti Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Švenčionių bendrijos veikloje. Išvykos su koncertinėmis programomis į Lietuvos vietoves ir užsienio šalis, pažintys vardan tolesnio bendravimo ir bendradarbiavimo, ilgam išliekantis emocinis poveikis.

Suprantama, su paskubomis parengta paviršutiniška programa nei vietoje, nei juo labiau užsienyje gero vardo nepelnysi. Todėl darbui visuomeniniais pagrindais gali susitelkti tik kūrybingi ir nesavanaudiški žmonės.

„Bočių“ Švenčionių bendrijos pirmininkė Janina Kulda, šiam kolektyvui vadovaujanti nuo pat jo įkūrimo dienos, t.y. nuo 2002-ųjų, šių metų vasario 7-ąją Švenčionių miesto kultūros centre padarė ataskaitą apie 2012 m. veiklą.

Gana gausiai susirinkusieji vėliau išklausė Vilgelminos Razmėnienės revizijos komisijos ataskaitą bei Švenčionių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Aloyzos Aglinskienės patarimus gripo ir kitoms ligoms išvengti, taip pat ateityje numatomas rengti sveikatingumo priemones. Savo pasakojimą iliustravo skaidrėmis.

 

Garsina gimtąjį kraštą

Ataskaitos pradžioje Janina Kulda priminė, kad praėjusieji 2012-ieji buvo paskelbti Europos vyresniųjų žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Juose aktyviai dalyvavo ir švenčioniškiai. Sausio 22-ąją jų koncertine programa gėrėjosi Vilniaus miesto Šeškinės žiūrovai. Jau net 10 metų tvirti draugystės ryšiai vienija Švenčionių bendriją su Rygoje (Latvija) įsikūrusiu pagyvenusių žmonių kolektyvu „Bijūnas“. Pernai dainų ir šokių festivalyje „Mano tėviškės spalvos“ dalyvavo ir 10 kolektyvų iš Lietuvos, tarp jų ir švenčioniškiai. Rugpjūčio 24-26 dienomis – vėl koncertinė programa Latvijoje Tarptautiniame senjorų ir jaunimo festivalyje prie Baltijos jūros. Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje – vėl malonus bendravimas, Rygos senamiesčio aplankymas, maudymasis Baltijos jūroje.

Ši išvyka organizuota ir apmokėta iš Švenčionių „Bočių“ bendrijos laimėto projekto „Prie Žeimenos krantų“ – 10 tūkst. Lt.

Tokiu pačiu pavadinimu – „Prie Žeimenos krantų“ – Švenčionėlių m. kultūros centre surengtas senjorų sambūris. Jame taip pat dalyvavo „Abelite“ ir „Bijūnas“ iš Latvijos, taip pat 8 Švenčionių rajono meno mėgėjų kolektyvai.

Pernai spalio 20ąją Švenčionių m. kultūros centre vyko „Bočių“ bendrijos 10 metų veiklos jubiliejinis koncertas. Labai įsiminė ir į jį atvykusių svečių – Kauno m., Vilniaus m. Šeškinės rajono, Naujosios Akmenės – bočių koncertinės programos ir nuoširdūs palinkėjimai.

Pravartu priminti arba prisiminti ir kasdienius darbus, rūpesčius, kurie tikriausiai neatsispindi koncertinėse programose. Iš minėto 10 tūkst. Lt projekto Švenčionių „Bočiams“ pavyko nusipirkti dalį tautinių rūbų (8 sijonai, kurių kiekvienas kainavo po 320 Lt, 8 vyriškos kelnės – po 120 Lt už kiekvieną).

Švenčionių „Bočių“ bendrija ir jos vadovė labai dėkinga tiems, kurie materialiai paremia bendriją. Anksčiau bendriją nuolat rėmė Socialdemokratų partijos Švenčionių skyrius, šiai partijai priklausantis dabar jau buvęs seimūnas Česlovas Juršėnas, rajono tarybos narys Vytautas Rastenis, kuris pažadėjo ir šiemet remti bendrijos veiklą. Bendrija dėkinga ir Švenčionių socialinių paslaugų centro dienos centrui „Verdenė“, kuris kartais suteikia nemokamą transportą.

Apie Švenčionių „Bočių“ bendrijos veiklą įvairių spaudos publikacijų, suvenyrų, padėkų ir kt. galima rasti bedrijos būstinėje, Stoties g. 16/2, dienos centre „Verdenė“.

 

Į ateitį žvelgiant

Nors Švenčionių „Bočių“ bendrijos susirinkimas ir po jo vykusi nuotaikinga popietė su dainomis, šokiais, pasakojimais buvo iš esmės skirta praėjusių metų veiklos rezultatams aptarti, ryškėjo ir 2013-ųjų kai kurios darbų gairės. Be jau truputį paminėtų sveikatingumo priemonių, 2013-ieji paskelbti ir Tarmių metais. Tų tarmių Lietuvoje labai daug. Lietuvių bendrinės kalbos pagrindu išliko suvalkiečių kapsų-zanavykų tarmė. Mokytoja Marytė Šamšūrienė rytų aukštaičių tarme parašė prakalbą, kurią su aiškia intonacija ir dikcija perskaitė Švenčionėlių „Bočių“ skyrius vadovė, žinoma Švenčionėlių liaudies teatro aktorė Gražina Jarmalytė.

Ne kartą pastebėjau, kad rytų aukštaičių tarmę gana mokamai ir išradingai panaudoja ir masinių renginių vedėjai per rudenimis vykstančias Derliaus šventes.

Rytų aukštaičių tarmei, ypač kai kuriems kaimams, būdinga ir vadinamoji cieksų patarmė. Kai kas, norėdamas šią patarmę pašiepti, sako: „Cik cinksc dzvylika miedzinių (varinių) kaciliukų pacilten“. Iš Vilnius universiteto studijų gerai prisimenu kalbotyrininko akademiko Zigmo Zinkevičiaus nuomonę, kad Rytų Aukštaitijoje kai kurie kaimai šneka rytų dzūkų tarme. Šiam rytietiškam dzūkavimui, Z.Zinkevičiaus įsitikinimu, didelę įtaką turėjo baltarusių kalba. Seserys Birutė Martinkėnienė su vyru Stanislovu ir Danutė Garlienė labai gražiai vietine tarme padainavo dainą ir papasakojo prisiminimus apie savo gimtąjį kaimą.

Atrodo, netenka nė kiek abejoti, kad ir ateityje Švenčionių „Bočių“ bendrijos koncertinėse programose bus ryški meilė tėvų žemei, papročiams, kalbai.

Kūrybingam bendrijos kolektyvui labi daug praverstų rėmėjai. Jie visada laukiami ir gerbiami.

Bronius NARKŪNAS

 
Reklaminis skydelis