Mes turime 146 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1132
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3855
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:56143
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Svarbiausi darbai miške pavasarį – ko neturi pamiršti miško savininkas

2013 m. kovo 9 d. šeštadienis Nr.18 (1261)

Atėjus pavasariui miške prasideda naujas darbų sezonas. Svarbiausias pavasario darbas – miško atkūrimas, kuris aktualus tiems, kas kirto plynas biržes ir miško apsauga nuo kenkėjų – ypač aktuali tiems, kas savo valdoje turi eglynų.

 

Miško atkūrimas

Miškų įstatymas numato, kad plynai iškirsto miško kirtavietės turi būti atkurtos per 3 metus nuo iškirtimo. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinių padalinių pareigūnai balandžio-birželio mėn. tikrins 2009 m. plynai iškirstų biržių atkūrimą, kurios turėjo būti atkurtos jau pernai, taigi kas dar nesuspėjo pasirūpinti kokybišku miško atkūrimu, nedelsiant turi tai padaryti šį pavasarį. Miškas gali būti atkurtas dirbtiniu būdu sodinant, savaiminiu atžėlimu ar mišriu būdu, kai savaiminis atžėlimas netolygus ar nepakankamas. Kokiu būdu bus atkurtas miškas, atsižvelgdamas į gamtines sąlygas bei į esamų savaiminių žėlinių kiekį, pasirenka pats savininkas. Paprastai optimalus miško atkūrimo būdas būna nurodytas miškotvarkos projekte arba, kai miškotvarkos projekto nėra, miško želdinimo ir žėlimo projekte. Svarbiausi reikalavimai – miško želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti augavietės sąlygas (atkūrimui pasirenkamos tikslinės konkrečiai augavietei medžių rūšys) ir pakankamas medelių tankis: miškas laikomas atkurtu kai medelių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, ne mažesnis kaip: pušies 2,5 tūkst. vnt./ha (pelkinėse augimvietėse 0,5-1,2 tūkst./ha), eglės, klevo, uosio 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo 1,8 tūkst. vnt./ha, liepos, beržo, juodalksnio, baltalksnio 1,5 tūkst. vnt./ha). Sodinti mišką geriausia pavasarį iki medelių pumpurų sprogimo pradžios, rudenį spygliuočiai sodinami susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, bet šaknims dar augant, lapuočiai – pradėjus kristi lapams.

 

Miško apsauga nuo kenkėjų

Pagal Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistų prognozes, 2013 metais yra didelė žievėgraužio tipografo – Lietuvoje labiausiai paplitusio ir labai žalingo eglės liemenų kenkėjo – masinio pakenkimo židinių susidarymo rizika. Žievėgraužio tipografo populiacija išaugo didžiojoje dalyje Lietuvos eglynų. Didelė masinių židinių susidarymo rizika yra eglynuose, kur laiku nesutvarkyti 2012 m. pirminiai kenkėjo židiniai, vėtrų pažeisti 2012-2013 metais, išretinti atrankiniais kirtimais, prie plynų kirtimų ribų, vyresnio amžiaus eglynai. Esant palankiems orams 2013 m., kenkėjas gali staigiai pasidauginti ir sukelti eglių džiūvimą dideliuose plotuose. Todėl eglynų džiūvimo sumažinimui būtina vykdyti žievėgraužio tipografo plitimą mažinančias priemones:

1. Sanitariniais kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir labai pažeisti medžiai iki medžių liemenų pavojingų kenkėjų apsigyvenimo juose, t.y. iki po žieve atsirandant gyvų liemenų kenkėjų (kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių). Ypač svarbu rudenį-žiemą atsiradusias žalias vėjavartas, vėjalaužas sutvarkyti iki pavasarinio orų atšilimo ir neleisti jose pasidauginti žievėgraužiams.

2. Eglių liemenų pavojingų kenkėjų apgyvendinti medžiai iki pirmųjų lėliukių susiformavimo turi būti iškirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti ne arčiau kaip 3 km nuo medyno pakraščio, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų arba nužievinti. Tam reikia nuo gegužės 15 d. iki rugpjūčio 30 d. intensyviai žvalgyti 50 metų ir vyresnio amžiaus medynus, kurių rūšinėje sudėtyje eglė sudaro 50 ir daugiau procentų, ir pastoviai šalinti kenkėjų apniktas egles. Žievėgraužio tipografo veiklos pagrindiniai požymiai – ant žievės kelmo ir kamieno apačioje arba ant žemės prie kamieno randama rudos spalvos išgraužų ir žievės paviršiuje gali būti matomos kinivarpų įsigraužimo angos, apnikimo pradžioje eglių spygliai ir lajos atrodo sveikai. Ne vegetacijos metu pastebėtas žievėgraužių apniktas egles galima iš miško šalinti iki pavasarinio orų atšilimo, vabzdžių apnikimą parodo genių veikla, rundantys ir byrantys spygliai. Sausų ar be žievės eglių kirtimas, kurias jau paliko nauja žievėgraužių karta, medynų sveikatingumui įtakos nebeturi.

3. Eglės žalia mediena nuo balandžio 20 d. iki rugsėjo 1 d. turi būti išvežta iš miško arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų per 10 dienų nuo jos iškirtimo. Jei iškirsta mediena jau yra užpulta pavojingų liemenų kenkėjų, ji turi būti skubiai išvežta iš miško arba nužievinta, o žievė užkasta arba sudeginta.

4. Išvalyti kirtavietes nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. nuo žalių eglės kirtimo liekanų su žieve, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm ir ilgesnių kaip 1 m .

Miškų apsaugoje prioritetu 2013 metais turi būti savalaikis žievėgraužio tipografo apniktų eglių ir jų vėjavartų, vėjalaužų šalinimas iš eglynų. Šiomis priemonėmis veiksmingiausiai galima stabdyti kenkėjo plitimą.

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Vilniaus teritorinio poskyrio informacija

 
Reklaminis skydelis