Mes turime 132 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:2596
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8665
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:31985

Kalbama tik apie vaikų teises, o pareigos pamirštos

2013 m. gegužės 11 d. šeštadienis Nr.33 (1276)

Iš to kyla daug problemų

Ar bus dar išplėstos vaikų teisės?

Šalyje vyksta karštos diskusijos dėl vaikų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo, labiau išplečiant jų teises. Paprastai sakant, tėvai negalės griežčiau auklėti savo vaikų, jau nekalbant apie mušimą, nes vaikai patys galės išsikviesti policiją, ir ji privalės reaguoti į iškvietimą. Yra argumentų ir už, ir prieš tokias pataisas. Vis dėlto, kaip liudija įvairūs tyrimai, labai daug vaikų mūsų šalyje yra mušami net inteligentiškomis save laikančiose šeimose. 26 tūkstančiai vaikų Lietuvoje auga socialinės rizikos šeimose, kur sąlygos baisios. Seimo narės, buvusios Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, visi šie 26 tūkstančiai vaikų tokioje šalyje, kaip, pavyzdžiui, Norvegija, būtų tą pačią dieną iš tokių šeimų atimti. Tuo tarpu Lietuvoje jie yra savotiška „auklėjimo“ priemonė – girtaujantys tėvai (dažniausiai – motinos) gąsdinami, kad jeigu nepasitaisys, iš jų paims vaikus, nors kažin ar jiems tai rūpi. Kartais iš tikrųjų vaikai laikinai paimami į globos namus, kol šeimos pasitaisys. Po kurio laiko, „paauklėjus“ šeimas, vaikus paprastai bandoma grąžinti, nors sąlygų pagerėjimas tik sąlyginis – tėvai jeigu ir ima rūpintis vaikais, tai tik taip, kaip jie sugeba. Jeigu šeima vėl užgeria, vaikus vėl tenka paimti, kartais – visam laikui. Todėl R. Šalaševičiūtė ir sako nedvejodama, kad Norvegijoje iš tokių šeimų vaikus tuoj pat paimtų.

Kita vertus, ar sunkiai sukalbami paaugliai neims piktnaudžiauti naujomis teisėmis – skųsti tėvus policijai nepagrįstai?

Sprendimas, kuris palies visus, turinčius vaikų, Seimo rankose, o mes rajone sprendžiame lokalias problemas.

 

Komisija svarstė situaciją

Nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės komisija, vadovaujama vicemerės Rajos Krupeninos, be įsisenėjusio grupės švenčionėliškių asmenų konflikto su romų tautybės gyventojais, apie kurį jau rašėme, posėdyje taip pat svarstė jaunimo ir nepilnamečių nusikalstamumo problemas ir jų sprendimo būdus. Pasisakė posėdyje dalyvavę Teisėsaugos ir etikos komiteto pirmininkas Olegas Šapovalas, Socialinės apsaugos skyriaus vedėjas Antanas Lašinskas, Švietimo skyriaus vyr. specialistas Petras Slabada, Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Ana Aidietienė, darbo biržos skyriaus vedėjas Genadijus Trusovas.

Petras Slabada sakė, kad ugdymo įstaigose prevencinis darbas vyksta nuolat – dirba socialiniai pedagogai, rengiamos tolerancijos, savaitės be patyčių ir kt. priemonės. Pasak specialisto, ši problema mažuose miestuose nėra tokia aštri, kaip didžiuosiuose.

 

Vagiliauja mažamečiai

Jau kelerius metus Švenčionėliai laikas nuo laiko pasižymi ne iš gerosios pusės. Tai vaikai įžūliai vagia ir net plėšikauja, tai dabar – rasinis konfliktas. Apie pastarąjį jau buvo rašyta labai daug, vyksta teismas, dar keli ikiteisminiai tyrimai, o tam tikri asmenys savo pasisakymais tik patvirtina, kad šis konfliktas liečia tik tam tikrą ratą asmenų ir neišeina už to rato ribų. Tuo tarpu siautėjantys dar beveik vaikai vagiūkščiai – viso miestelio problema, kuri tai aprimsta, tai vėl sustiprėja. Bendrai paėmus Švenčionėliai nusikalstamumu neišsiskiria iš kitų rajono miestų, bet čia yra specifiniai labai jaunų asmenų nusikaltimai. Ana Aidietienė tai aiškina pirmiausia tuo, kad Švenčionėliuose socialinės rizikos šeimos augina daugiau vaikų.

 

Globos namuose situacija taisosi

Nors Švenčionėlių politikais besivadinantys asmenys kiekviena proga pirštais bado į Švenčionėliuose esančius vaikų globos namus, specialistai teigia, kad negalima visko jiems suversti. Tik trečdalis nusikalstamas veikas padarančių vaikų yra globos namų auklėtiniai, o du trečdaliai gyvena savo šeimose. Antanas Lašinskas pabrėžia, kad situacija šiuose vaikų globos namuose labai pašlijo tuo metu, kai vadovavo vienos grupės asmenų remiama direktorė, o savivaldybė dar neturėjo ten jokios įtakos – namai buvo pavaldūs ministerijai. Tuo laikotarpiu dėl politikavimo įstaigai buvo padaryta didelė žala, kurios per pusmetį negalima atitaisyti, tai gan ilgas procesas. Pasak A.Lašinsko, padėtį apsunkina ir be galo išplėtotos vaikų teisės ir visiškai užmirštos jų pareigos. Skaičiai šokiruoja – per metus policija gavo 700 pranešimų dėl laiku negrįžtančių auklėtinių, o šie nemato pareigos laikytis vidaus tvarkos, motyvuoja savo teisėmis, ir nėra kaip juos sudrausminti. Iki 22 val. vaikui negrįžus, auklėtojos turi pranešti policijai. Tiesa, paprastai toli ieškoti nereikia – tie vaikai užsibūna pas draugus arba mieste. „Mes negalime dirbti auklėtojais“, - piktinosi komisariato viršininkas. Bet pamatę mieste policininkai stengiasi tokius „klajūnus“ parvežti. A.Lašinskas pabrėžė ir įstatymų kuriozus. Pavyzdžiui, jeigu apie girtą vaikų globos namų auklėtinį auklėtoja praneštų policijai, pagal įstatymą ji ir būtų baudžiama, nes už nepilnamečius atsako tėvai arba globėjai, šiuo atveju ši funkcija tenka auklėtojai. Problemų apstu, todėl ir sunku pasiekti tvarkos globos įstaigoje, kur daugelis vaikų jau atvyksta su bloga patirtimi, įgyta šeimoje. Kai tokios patirtys koncentruojasi vienoje vietoje, labai sunku jas suvaldyti. „Šiuo metu situacija globos namuose po truputį gerėja, yra kontroliuojama“, - įvertino A.Lašinskas. Jis pasisako už mažesnius globos namus, artimus šeimos aplinkai, ir pabrėžia, kad kalbant apie vaikų teises, reikia nepamiršti ir pareigų.

 

Bedarbiai – beraščiai...

Nusikalstamumą įtakoja ir nedarbas, todėl komisijos posėdyje dalyvavo darbo biržos Švenčionių skyriaus vedėjas Genadijus Trusovas. Jis sakė, kad jaunimo nedarbas rajone nėra didelis – apie 10 proc. (šalyje – triskart ir daugiau), bet neramina tai, kad pastaruoju metu registruojasi nemažai jaunimo tik su pradiniu išsilavinimu, be jokios specialybės. Motyvacija dirbti jų labai menka, tegalima pasiūlyti viešuosius darbus. Net į mokymų programas tokių asmenų nepasiųsi.

 

Jaunimas rengia projektus

Jaunimo tarybos pirmininkė Jolanta Olechnovič sakė, kad jaunimo taryba parengė projektus ir tikisi finansavimo. Sudėtingiau yra dėl dienos centrų projektų – reikalaujama bent pusės etato psichologo ir socialinio darbuotojo.

 

Trūksta ir lėšų, ir pareigūnų

Po reformos policiją tenka kviestis per Vilnių. Žmonės nepatenkinti, bet kas gi jų klausia. Paprastas žmogus jau nebežino net kur skųstis. Ar po reformos padaugėjo lėšų? Anaiptol, ne. Ir Švenčionių policijos komisariate (oficialiai jis dabar vadinasi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių r. policijos komisariatas) yra laisvų etatų, bet jų neskubama užpildyti, nes trūksta lėšų. PK viršininkas Arvydas Sinis dėl kadrų situaciją vadina tragiška. Vietoj 28 patrulių dirba tik 21, yra ir daugiau laisvų etatų, bet trūksta lėšų jiems finansuoti. Švenčionių ir Švenčionėlių zonas aptarnauja vienas ekipažas. Tiesa, dėl pagarsėjusių konfliktų Švenčionėliuose papildomai dirba mobili kuopa. Ieškoma ir tinkamo pareigūno darbui su šio miesto nepilnamečiais.

Turint mintyje skurdų policijos finansavimą, belieka dėkoti pareigūnams, kad nusikalstamumas mūsų rajone vis dėlto vienas mažiausių šalyje. Nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės komisija konstatavo, kad prevencinis darbas pagal 2012-2014 m. programa vykdoma.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis