Į Amžinybę išėjo poetas Bronius Mackevičius
2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis Nr.34 (1277) |
Penktadienį, gegužės 10 dieną, mirė poetas, literatūros darbuotojas Bronius Mackevičius, kuris ne vieną dešimtmetį gyveno mūsų rajone. Pirma Kretuonų kaime, o paskutiniu metu – Murmų kaime. Man likimas lėmė šį taurų žmogų pažinti tris dešimtmečius. Kiekvienas susitikimas su poetu Broniumi Mackevičiumi buvo kupinas nuoširdumo ir atvirumo. Kiek daug dar nespėta išgirsti prisiminimų apie jau praeityje likusį ir istorija tapusį laikotarpį... Liūdna, bet mes vis nespėjame iki galo išklausyti tų, kurie turi ką prisiminti, papasakoti.
Poetas Bronius Mackevičius buvo iš tų žmonių, su kuriais gera, ir tą, manau, gali pasakyti dauguma jį pažinojusių. Mirtis visada ateina nelauktai ir netikėtai, ir nutraukia mūsų planus ir svajones. Ilgokai nerašęs eilėraščių, paskutiniu metu Bronius Mackevičius vėl ėmė rašyti, svajojo išleisti nors ir nedidelę poezijos knygelę. „Tai bus atsisveikinimui“, - sakė žmonai Marytei, kuri pirmoji juos išgirsdavo. Nespėjo poetas išleisti paskutinės – tryliktos – savo eilėraščių knygos suaugusiems. Pirmoji jo poezijos knyga „Rikiuotėje“ dienos šviesą išvydo 1952 metais, o paskutinė išleista – dvyliktoji, į kurią buvo sudėta šimtas gražiausių eilėraščių, „Šnara nendrėse vėjas“, buvo išleista 2009 m.
Nemažai gerb. Broniaus Mackevičiaus eilėraščių tapo dainomis. Už dainų tekstus 1979 m. jam buvo paskirta Stasio Šimkaus premija. Už savo kūrybą poetas Bronius Mackevičius buvo gavęs ir daugiau premijų ir apdovanojimų, bet ne apdovanojimai buvo svarbiausi šviesios atminties poetui, o kūryba, skaitytojai...
Bronius Mackevičius gimė 1929 metų kovo 20 d. Paąžuolės kaime Varėnos rajone. 1942-1949 metais mokėsi Vilniaus gimnazijoje. 1947-1949 metais dirbo literatūriniu darbuotoju „Komjaunimo tiesos“ laikraštyje, 1953-1956 metais - „Švyturio“ žurnalo redakcijoje literatūriniu darbuotoju, vėliau – skyriaus vedėju. 1960 m. baigė Maskvos M.Gorkio literatūros instituto aukštuosius literatūros kursus. 1961-1964 m. vadovavo „Pergalės“ žurnalo (dabar „Metai“) redakcijos skyriui.
Tai tik keletas štrichų iš į Amžinybę 2013 m. gegužės 10-ąją išėjusio poeto Broniaus Mackevičiaus biografijos. Poetas mirė eidamas 85-uosius metus. Didelę savo gyvenimo dalį jis gyveno ir kūrė mūsų rajone. Eilėraštyje „Purienos“ poetas rašė:
Likau vėl vienas. Niekur, niekad
Langinės meilės neklebens,
Nežais erškėčiais
Ir vainikų
Jau iš purienų man nepins
Nebus jau nieko.
Tai, kas liko.
Gal gaus daina, gal maus žaizda
Ir pražydės ant lauko pliko
Purienom
Žodis „kažkada“.
Tie, kas pažinojo šviesaus atminimo poetą Bronių Mackevičių, kuris išėjo į Amžinybę purienoms žydint, išsaugos atmintyje prisiminimus apie šį kuklų ir taurų žmogų ir niekados nepasakys – kažkada gyveno, nes jo atmintis ir kūryba liks mūsų širdyje.
Su didele pagarba poeto talentui ir asmenybei – Algis Jakštas