Gegužės 9 dieną Birštone vyko XIX Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimas, kuriame buvo aptarti savivaldai aktualūs klausimai, įvertinti didesni ar mažesni pasiekimai, priimti ir pasirašyti svarbūs nutarimai. Apžvelgta, ką siekiant geresnio gyvenimo atstovaujamoms bendruomenėms pavyko laimėti, o kas liko neišspręsta.

Suvažiavime ataskaitinį pranešimą apie LSA veiklą pristatė LSA prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad LSA veikla, ginant savivaldybių interesus finansų srityje, išlieka viena svarbiausių. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti savivaldybėms pakankamą lėšų poreikį tiek savarankiškoms funkcijoms atlikti, tiek valstybės perduotoms funkcijoms įvykdyti, tiek mokinio krepšelio reikmėms finansuoti. Didelis dėmesys skirtas savivaldybių lėšų poreikio subalansavimui ir didesniam finansiniam savarankiškumui užtikrinti.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, LSA finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Bronis Ropė supažindino su savivaldybių finansų padėtimi, pažymėdamas, kad savivaldybių finansinė situacija yra arti kritinės ribos ir susiduriama su nuolatiniais sunkumais siekiant užtikrinti tinkamą funkcijų vykdymą, bei paslaugų teikimą bendruomenėms. Taip pat buvo pristatyta nepriklausomų ekspertų tyrimo ataskaita, analizuojanti savivaldybių pajamų pokyčius 2008-2012 m. ir jų tendencijas, vertinanti savivaldos finansinį savarankiškumą.

LSA XIV suvažiavimo delegatai, atsižvelgdami į vis mažėjančias galimybes vykdyti įsipareigojimus vietos bendruomenėms ir savo gyventojams, išreiškė didelį susirūpinimą dėl vis blogėjančios savivaldybių finansinės padėties. Suvažiavimas priėmė rezoliuciją dėl savivaldybių finansinės padėties pagerinimo. Rezoliucijoje su nerimu konstatuojama: „savivaldybių biudžetų planuotos savarankiškos pajamos 2013 metais, palyginti su 2008 metais, sumažėjo 410 mln. Lt, arba 11 procentų, o pradelsti kreditiniai įsiskolinimai padidėjo 151 mln. Lt, arba 2 kartus. Tuo tarpu valstybės biudžeto planuojamos pajamos 2013 metais jau viršija 2008 metams planuotas. Tokią situaciją iš esmės lėmė tai, kad Finansų ministerija nuo 2010 metų be teisinio pagrindo pakeitė visų savivaldybių biudžetams tenkančio gyventojų pajamų mokesčio procento (arba dalies) skaičiavimo formulę. Taip iš savivaldybių jau ketvirtus metus atimamas visas prognozuojamas gyventojų pajamų mokesčio padidėjimas dėl bendrų ekonominių rodiklių, t. y., dėl ekonomikos augimo“.

Žodžiu, kiek savivaldybės besistengtų aktyvinti verslą, lėšų jų biudžete nedaugėja. Ko tada stebėtis, kad pagal rodiklius ekonomika auga, bet gyventojai to nejaučia. Kaip jaus, jeigu centrinė valdžia tęsia ankstesnės pradėtą savivaldybių skurdinimą?

Suvažiavime konstatuota, kad net 29 savivaldybės (pusė!) iš 60 jau nebeturi teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Prievolė užtikrinti bendro finansavimo lėšų poreikį ES remiamiems projektams įgyvendinti vis labiau mažina savivaldybių galimybes ir didina savivaldybių biudžetų deficitus.

Suvažiavimo delegatai tikisi konkrečių ir skubių sprendimų įgyvendinant XVI Vyriausybės 2012-2016 metų programos nuostatas didinti savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ