Mes turime 324 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5217
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15404
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91434
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Pakeliui į 2014 metų Lietuvos dainų šventę

2013 m. liepos 5 d., penktadienis Nr.47 (1290)

XX amžiuje Lietuvių folklorą perteikiant scenoje įvyko daug svarbių pokyčių. Bene pastebimiausias iš jų – liaudies instrumentų tobulinimas. Didžiulį postūmį šiam procesui davė 1940 m. kompozitoriaus Jono Švedo įkurtas Valstybinis dainų ir šokių ansamblis, kurio populiarumas skatino panašių ansamblių kūrimąsi. Tai neliko nepastebėta Dainų švenčių rengėjų. Kuklus pirmųjų ansamblių instrumentinių, vokalinių bei šokių grupių pasirodymas bendrame švenčių atlikėjų būryje ilgainiui išaugo į savarankišką ir labai patrauklų renginį – Ansamblių vakarus, be kurių šiandien sunkiai įsivaizduojamos mūsų Dainų šventės.

Pirmieji Ansamblių vakaro daigai buvo pasėti jau 1950 m. respublikinėje Dainų šventėje. Joje pirmą kartą dalyvavo šokių kolektyvai, kurių pasirodymui buvo skirta atskira diena. Šokiams akompanavo Valstybinis liaudies dainų ir šokių ansamblis, dirigavo J.Švedas.

1970 m. Dainų šventėje buvo įgyvendinta ilgai brandinta mintis surengti atskirą liaudies dainų ir šokių ansamblių vakarą. Šiam reikalui nusižiūrėta Kalnų parko aikštelė – pačios gamtos sukurta, akustiškai ir vizualiai puikiausiai tinkanti papročių ir apeigų pagrindu parengtų stilizuoto folkloro programų atlikimui. Pirmojo Ansamblių vakaro pagrindinis iniciatorius ir scenarijaus autorius buvo tuometinis Valstybinio dainų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovas Vladas Bartusevičius.

Šis pirmasis, puikiai pavykęs vakaras, žadinęs tautinius jausmus, tapo svarbiu impulsu tolimesnei liaudies dainų ir šokių ansamblių veiklai ir kūrybiniams ieškojimams, o svarbiausia – galutinai įtvirtino šį žanrą visoje Dainų švenčių struktūroje.

Antras ansamblių vakaras įvyko 1975 m., tai yra po penkerių metų. Tokiu ritmu sovietmečiu buvo rengiamos Dainų šventės skirtos Tarybų valdžios Lietuvoje metinėms. Visi vakaro dalyviai repertuarą buvo labai gerai parengę. Tai kėlė pasitenkinimą tiek ansambliečiams bei jų vadovams, tiek publikai. Koncerte gausiai naudoti įvairūs šviesų, spalvų ir kiti efektai, atributikos gausa ir džiugino, ir kėlė minčių – ar tai yra būdinga ir reikalinga liaudies dainų ir šokių ansambliams.

1980 m. Ansamblių vakaro programos pagrindu buvo pasirinkta Valstybinio ansamblio „Lietuva“ programa „Šventiniai vakarai“, už kurią jam buvo paskirta TSRS valstybinė premija. Idėjinei duoklei įvykdyti buvo pasitelktas profesionalus Baltijos karinio laivyno dainų ir šokių ansamblis. Ši šventė pasižymėjo ne tik įdomia programa, bet ir geru jos atlikimu. Ansambliai tuo metu išgyveno kūrybinį pakilimą – kolektyvai siūdinosi naujus tautiškus rūbus, rūpinosi instrumentais, kvietėsi konsultantus (choreografus, režisierius), kompozitoriams užsakydavo sukurti naujus kūrinius ar ištisas programas, vis dažniau pavykdavo išvykti gastrolių į užsienį. Svarbiu stimulu buvo konkursai dėl geriausio kolektyvo vardo. Tad gerai pasirengusių ansamblių jėgomis pavyko surengti aukšto meninio lygio, tautiniais motyvais prisodrintą koncertą – publikai palikusį labai gerą įspūdį.

Ansamblių vakaro meno vadovas ir vyriausiasis režisierius V.Bartusevičius 1980 m. dainų šventės leidiniui „Skambėk daina“ Nr. 1 sakė: „Ansamblių vakarai Kalnų parke tapo neatskiriama mūsų dainų švenčių dalimi, organiškai su jomis susiliejo... gal kai kas sakys – ne tiek jau jūsų daug – dešimtoji visos šventės dalis. Gausumu nesididžiuojame, didžiuojamės darna. Dauguma ansambliečių – nuolatiniai šių vakarų dalyviai nuo pirmojo, surengto 1970-ųjų metų dainų šventėje. Mes visi gerai pažįstami, ir darbas visiems yra tapęs švente. Ansamblių vakaras – tai ne koncertas, o visai naujas vakaronės žanras.

1985 m. Ansamblių vakaras buvo parengtas ansamblio „Lietuva“ programos „Dainuojame žmogui“ pagrindu. Šventės leidinyje „Dainų šventė“ ansamblių vakaro meno vadovas ir vyriausiasis režisierius Pranas Budrius rašė: „Šios šventės Ansamblių vakaras pirmąkart vyks be TSRS liaudies artisto Juozo Lingio (1919 - 1984) ir LTSR liaudies artisto Vlado Bartusevičiaus (1927 – 1982) – didelių liaudies meno puoselėtojų, tiek daug padariusių, kad liaudies ansambliai įsilietų į dainų šventę skambiu akordu, išsirutuliojusiu iki masinio koncerto Kalnų parke“.

Programos idėjiniam atspalviui (jau paskutinį kartą iki nepriklausomybės atkūrimo) panaudota į svečius atvykusios rusų kompozitorės Aleksandros Pachmutovos specialiai sukurta daina „Laimės Tau, Lietuva“. Tam pačiam tikslui pasitarnavo ir Aleksandro Aleksandrovo Tarybinės armijos dainų ir šokių ansamblio pasirodymas.

1990 m. įvyko XIII Lietuvos tautinė dainų šventė nuo Lietuvos dainų švenčių istorijos pradžios ir kartu – pirmoji atkūrus nepriklausomybę. Ši šventė vyko sunkios TSRS ekonominės blokados prieš Lietuvą metu. Tačiau blokada nublanko prieš dvasinę laisvę. Liepos 6 d. Kalnų parko šlaitai nušvito viltingom ugnelėm ir pasipuošė Gedimino stulpais. Ansamblių programoje, kaip ir visoje šventėje, buvo atsisakyta tuščios pompastikos, siekta žengti liaudiškumo, tautinio dvasingumo link.

1994 m. įvykusi šventė jau buvo pavadinta Pasaulio lietuvių dainų švente. Ansamblių vakaro programa – „Saulės ratas“, savo sprendimu bei išraiškos priemonėmis gerokai skyrėsi nuo ankstesnių. Anot vakaro režisieriaus Vido Aleksandravičius, maksimum autentiškumo, minimum stilizacijos. Programoje buvo gausiai panaudoti tradiciniai liaudies instrumentai. Pažymėtina ir įdomūs režisūriniai sprendimai – netikėtas dalies atlikėjų nusileidimas nuo kalvų šlaitų į areną, aukštai, tarp pušų suskambusios vyrų dainos ir pašlaitėse sukami rateliai. Daug dėmesio buvo skirta apšvietimui.

1998 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės Ansamblių vakaro programa buvo pavadinta „Ein saulelė apie dangų“. Labiausiai klausytojų nuotaiką kėlė pasilinksminimo paveikslas „Oi ly, oi lia“. Jame net šešis kūrinius atliko jungtinė kapela. Ši sėkmė, matyt, buvo galutinis įrodymas, kad tinkamiausia vieta kapelų pasirodymams yra Ansamblių vakarų programos. Tai visiškai priimtina ir liaudies muzikos raidos požiūriu.

2003 m. šventė buvo skirta Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui. Ansamblių vakaro rengėjai savo programą pavadino Virsmo spalvos. Vakaro programą, siekiant meninės visumos, buvo stengiamasi jungti į vientisą koncertą – spektaklį. Todėl režisūriniai sprendimai, gal būt, nebuvo vienodai pavykę.

2007 m. Ansamblių vakaras pavadintas „Saulės vartai“. Kalendorinių metų švenčių, apeigų, papročių tema jau ne vieną kartą buvo programų pagrindu. Tačiau šį kartą buvo pasiekta dar natūralesnės pasirinktos temos ir meninių priemonių jai išreikšti sanglaudos. Deja, dėl oro sąlygų programos taip ir nebuvo kada tinkamai surepetuoti. Sulijo ir paskutine viltim buvusią generalinę repeticiją. Buvo rimtai suabejota, ar koncertas iš viso galės įvykti. Tačiau buvo nuspręsta, kad koncertas bus – tik jau vietoje natūralaus garso naudojant fonogramas.

2009 m. šventė skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Ansamblių vakaro programa buvo pavadinta Metai. Ši šventė buvo surengta praėjus vos dvejiems metams po 2007 m. Dainų šventės. Tad sukurti ir parengti visiškai naują programą nebuvo kada, todėl šiame koncerte dalį programos sudarė praėjusios šventės arba iš ansamblių repertuaro klasikos paimti kūriniai. Tačiau jie suskambo visiškai naujame kontekste ir buvo atliekami ypač darniai, su dvasiniu pakilimu.

Nuo pirmojo savarankiško Ansamblių vakaro – koncerto Kalnų parke jau praėjo 43 metai. Per tą laikotarpį šventė įvyko dešimt kartų. Jo režisieriais, scenarijų autoriais buvo V.Bartusevičius, P.Budrius, V.Aleksandravičius, S.Prusevičius, L.Dabužinskaitė. Kartu dirbo ir didelis būrys dirigentų, vyriausiųjų bei kolektyvų vadovų. Šio žanro raidą tyrinėja buvęs kolektyvų vadovas, dirigentas Algirdas Vyžintas.

Ansamblių vakarai jau tapo prigijusia tradicija, nes nuostata, šiuos koncertus rengti Vilniaus Kalnų parke, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Dainų švenčių įstatyme. Tad akivaizdu, kad Ansamblių vakarus kaip unikalų stilizuoto folkloro reiškinį, įsitvirtinusį dainų švenčių struktūroje ir neprarandančio publikos dėmesio, reikia saugoti.

Likus metams iki naujos šventės, parastai vyksta eksperimentiniai Ansamblių vakarai. Pakeliui į 2014 m. Lietuvos dainų šventę „Čia – mano namai“ šio žanro kolektyvus maloniai priima Švenčionių rajonas. Visi laukiami liepos 6 dieną 19 valandą prie gražuolio Bėlio ežero. Šioje dainų ir šokių ansamblių šventėje dalyvaus beveik visi Lietuvos dainų ir šokių ansambliai, atstovaujantys visiems šalies regionams. Šventėje tikimasi sulaukti virš 800 šokėjų, dainininkų, muzikantų, kurie apjungs visus dalyvaujančius kolektyvus. Šventę rengia Švenčionių r. savivaldybė kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru. Šventę režisuos 2014 m. dainų šventės ansamblių vakaro režisierė Leokadija Dabužinskaitė.

Vytautas ALENSKAS

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto docentas

 
Reklaminis skydelis