Mes turime 292 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5098
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15285
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:91315
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

A.Paulauskas: Sukčių apgautas žmogus – pats kaltas?

2013 m. liepos 31 d.,trečiadienis Nr.54 (1297)

Dažnai girdime, kad telefoniniai sukčiai išvilioja neįtikėtinas sumas pinigų iš patiklių žmonių. Sudėtingos apgavysčių schemos jau pritaikomos ir internete, socialiniuose tinkluose. Nors apie sukčiavimo atvejus kalbama pakankamai garsiai ir dažnai, tačiau aukų skaičius nuo to nemažėja.

 

Apgaunami tie, kurie patys nori apgauti

Klasikiniu tapęs atvejis, kai vidury nakties, suskambus telefonui, staiga sukčių prikeltas žmogus puola atsiliepti ar skaityti trumpąją žinutę ir patiki, kad jo vaikai ar giminaičiai pateko į bėdą. Tos bėdos dažniausiai būna panašios: padarytas autoįvykis su nukentėjusiais, sugadinti automobiliai, girtumas prie vairo ir kiti prasižengimai. Šoko ištiktam žmogui pareigūnais ar draugais prisistatę sukčiai pasiūlo išsisukti nuo atsakomybės jei tik bus perduota prašoma pinigų suma. Tada žmogus puola traukti savo santaupas ir vežti pinigus pagal sukčių nurodymus. Tokių ir panašių istorijų apstu.

Reikia atkreipti dėmesį, kad apgaunami tokie žmonės, kurie toleruoja atsakomybės už padarytą nusikaltimą vengimą. Tai reiškia, kad sutinkama su kyšio davimu ir su bausmės vengimu. Tokiu būdu apgaudinėjama valstybė. Tad žmogus, norintis apgauti valstybę, būna apgautas pats. Reikia manyti, kad tokie pinigų praradimo atvejai tik pamoko piliečius, kad atsakomybės vengimas nepraeina be pasekmių ir prarasti pinigai – dar ne blogiausia, kas gali nutikti. Blogiau, kai atsikvošėjęs žmogus supranta, kad tokio giminaičio ar vaiko, kuriam „padėjo“, jis net neturi.

Nusikaltėliai sėkmingai naudojasi visomis įmanomomis žmonių ydomis: pradedant noru greitai praturtėti, nelegaliais būdais užsidirbti pinigų, ką nors dykai gauti ir t.t. Tikslui pasiekti naudojamos net socialinės problemos, nepasitikėjimas teisėsauga, institucijomis.

 

Tobulėjimui ribų nėra

Tuo tarpu tikrieji nusikaltėliai nesnaudžia ir tobulina savo schemas aktyviai reaguodami į visuomenei ypač svarbius įvykius bei jautriausią visuomenės gyvenimo objektą – pinigus. Manipuliuodami informacija apie galimai švarinamas sąskaitas, bankų žlugimus bei prisidengdami autoritetingų institucijų pavadinimais, nusikaltėliai uzurpuoja sveiką žmonių mąstymą ir rimtu pareigūno balsu išvilioja elektroninės bankininkystės kodus ar grynuosius.

Kol atsakingi asmenys svarsto, kokiais būdais pažaboti telefoninius sukčius, sukčiavimo atvejų internete tik daugėja. Tokį sukčiavimą jau galima pavadinti tarptautiniu, nes lietuviai nukenčia ir nuo užsienio nusikaltėlių. Čia nusikaltimo schemos dėliojamos pagal aplinkybes bei patiklumo lygį, pasireiškiantį užsienio piliečių idealizavimu bei pasitikėjimu. Matyt, dar yra žmonių, manančių, kad tik lietuvis lietuvį apgaudinėja. Internete apgavystės vykdomos primityviau nei telefonu. Čia užtenka susivilioti pigesne nei įprasta mašina ir atiduoti pinigus, arba žmogiškos šilumos troškimas priverčia patikėti meiliai kalbančiu užsienio piliečiu ir „paskolinti“ jam pinigų. Tačiau neilgai trukus ir sukčiavimai internete pasieks tokį lygį, kad būsi apgautas net pats to nesuprasdamas.

 

Kaip gelbėti (s)?

Vertinant sukčiavimo mastus mūsų šalyje galima pripažinti, kad valstybė neišugdė žmonėms sąmoningumo, kuris ypač reikalingas patekus į abejotinas situacijas. Sukčiams atiduotos didžiulės grynųjų pinigų sumos rodo, kad bankų sistema žmonėms atrodo tokia nepatikima, kad pinigus geriau laikyti namie. Įsigyti kažką pigiau nei įprasta ar nuslėpti mokesčius atrodo taip patrauklu, kad net patikima užsieniečiais ir perkamas nė nečiupinėtas daiktas.

Sąmoningumas ateina kartu su švietimu ir žinojimu, kaip vyksta procesai mūsų valstybėje. Socialinių reklamų trūkumas ir nuolatinis sistemingas švietimas turėtų rasti savo vietą sukčiavimo prevencijoje. Gyvai iliustruotas pavyzdys su aiškiu nusikaltėlių pamėgtu tekstu, viešinamas ir skleidžiamas visuomenėje, padarytų tikrai didelį darbą. Įsitikinimas, kad „man taip nebus“ atsigręžia, o tada belieka tik slėpti akis iš gėdos ir gailėtis prarastų pinigų. Ne vien valstybė, bet ir patys žmonės turėtų labiau domėtis, kas vyksta aplink, šalyje ir pasaulyje. Sąmoningumas tiesiogiai priklauso nuo žinojimo ir supratimo. Kartais net menkiausia abejonė gali apsaugoti turtą bei sveikatą.

Artūras PAULAUSKAS

LR Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

 

 
Reklaminis skydelis