Mes turime 345 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1577
mod_vvisit_counterŠią savaitę:17778
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:93808
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Išvykoje – įvairios pamokėlės ir lenkų kalbos įgūdžių tobulinimas

2013 m. rugpjūčio 17 d., šeštadienis Nr.59 (1302)

Kiekvienais metais lenkų sekmadieninių mokyklų mokiniai iš Lietuvos vyksta paviešėti ir patobulinti lenkų kalbos įgūdžius į Lenkiją. Taip pat ir šiemet. Švenčionių ir Švenčionėlių sekmadieninių lenkų mokyklėlių mokiniai kartu su mokytoja Vanda Golubeva liepos pabaigoje savaitei buvo išvykę į Lenkiją, į Pultusko miestą. Kartu vyko ir Visagino, Turmanto, Klaipėdos sekmadieninių lenkų mokyklėlių mokiniai. Kelionę organizavo Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, LR Seimo narys, Michal Mackevič, svečiais iš Lietuvos Lenkijoje rūpinosi lenkų draugija (Wspolnota Polska).

Kelionė autobusu buvo gana ilga, bet savaitės viešnagė buvo turininga, kupina įspūdžių, todėl prabėgo labai greitai. Be kitų įdomių veiklų – ekskursijų, edukacinių užsiėmimų – visi kasdien ėjo dar ir paplaukioti į baseiną, dalyvavo sportinėse varžybose, o baigiantis savaitei kiekvienas turėjo kaip nors įdomiai pateikti ir apibendrinti savo buvimo Lenkijoje įspūdžius, vyko žinių apie Lenkiją konkursai, susitikimai su bendraamžiais iš Lenkijos ir čia viešinčiais svečiais iš kitų Europos šalių. Bendravimas vyko ir neformalioje aplinkoje, pavyzdžiui prie laužo kepant dešreles, visiems kartu šėliojant diskotekoje.

V.Golubeva džiaugėsi, kad Pultuske buvo apgyvendinti viešbutyje, įkurtame pilyje, todėl visus pakerėjo itin graži ir didinga aplinka. Daug kam buvo netikėta, kad nedideliame mieste yra tokia didžiulė ir graži pilis. Senovinė pilis iš tolo dvelkia didybe ir paslaptimi. Joje, beje, dažnai rengiami įvairūs tarptautiniai seminarai, mokymai, konferencijos ir susitikimai.

Miestelyje gyvena apie 30000 gyventojų, tačiau Pultuskas garsėja ilgiausia Europoje turgaus aikšte ir dėl įsikūrimo ypatingoje vietoje – upių apsuptyje – yra vadinamas „Mazovijos Venecija“. Svečiams iš Lietuvos taip pat buvo suorganizuotas įspūdingas pasiplaukiojimas gondolomis po Narvės upę.

Kiekviena savaitės diena buvo turininga ir intensyvi. Neabejotinai vaikams ilgai įsimins ekskursija į Lenkijos sostinę Varšuvą, kur apsilankė muziejuose, karalių rūmuose, Pilsudskio rezidencijoje, prie Šopeno paminklo ir kitose žymiose vietose. Na, o Varšuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengtos pamokėlės „Šlėktos (lenkų bajoro) buitis“ ir „Jano Mateikos kūryba“. Visus tiesiog pribloškė didžiuliai J.Mateikos paveikslai, kurių nemažai galima buvo pamatyti ir anksčiau Vilniuje surengtose parodose. Janas Mateika, gimęs 1838 m. Krokuvoje, žymus savo istorinės tematikos ir bataliniais paveikslais. Paveikslai atspindi ne tikslius istorinius faktus, o greičiau turi simbolinę-filosofinę bei edukacinę prasmę. J.Mateikos darbai žinomi visoje Lenkijoje ir pasaulyje, jis yra žinomas klasikas.

Ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje šis dailininkas monumentalistas turbūt geriausiai žinomas dėl paveikslo „Žalgirio mūšis“, kuris kiekvieną žiūrovą pribloškia dydžiu – 426 x 987 cm! Dvi pagrindinės paveikslo centre esančios figūros – Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas, mūšio nugalėtojas, ir kryžiuočių didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis. Dešiniajame viršutiniame kampe pavaizduotas lenkų karalius Jogaila. Paveiksle, kuriame labai preciziškai nutapytos mūšio scenos ir labai daug karių, pasak istorikų ir menotyrininkų, dar galima identifikuoti net apie 90 istorinių asmenų, minimų šaltiniuose kaip Žalgirio mūšio, didžiausio viduramžių mūšio, dalyviai.

Pasak V.Golubevos, ne tik jau minėtos pamokėlės, bet ir nemažai kitų buvo susijusios su dviejų kaimynių – Lietuvos ir Lenkijos valstybių – istorija, turinčia labai daug bendrų aspektų.

Labai naudinga edukacine prasme buvo ir vieno restorano vyriausiojo virėjo paskaita apie etiketą ir tinkamą elgesį prie stalo per aukščiausio lygio priėmimus su praktiniais užsiėmimais.

Išvyka į Cechanuvą (lenk. Ciechanów) – miestą vidurio šiaurės Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje, įsiminė ekskursija po muziejų ir gausi senovinių daiktų ir įvairius svarbius istorinius įvykius liudijančių eksponatų kolekcija. Viduramžiais po Varšuvos Cechanuvas buvo didžiausias Mazovijos regiono miestas, svarbus amatų ir prekybos centras, pro kurį ėjo Gintaro kelias, pirklių maršrutai iš vakarų į rytus.

Na, o prieš pat išvykimą, visus įsuko dar vienas įspūdingas renginys, ilgam palikęs žiūrovų ir dalyvių atmintyje neblėstančių prisiminimų. Kadangi šiemet minima 330 m. sukaktis, kai Lenkijos didiko ir karvedžio, Lenkijos karaliaus Jono III ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Jono Sobieskio kariuomenė kartu su Austrijos pajėgomis sutriuškino turkus, kurie buvo apsupę Austrijos sostinę Vieną. Šiuo mūšiu turkų puolimas Europoje buvo galutinai sustabdytas. Šiam svarbiam visai Europai mūšiui pažymėti buvo surengta grandiozinė teatralizuota šventė su karaliumi ir karaliene, didikais, riteriais, jų turnyrais dėl gražiųjų damų ir iškilminga puota. Pasak V.Golubevos tas šventės blizgesys, iškilmingumas ir didybė dar labiau sustiprino visus pačius geriausius įspūdžius, kuriuos lenkų sekmadieninių mokyklėlių mokiniai iš Lietuvos patyrė viešėdami Pultuske ir kituose Lenkijos miestuose.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis