Mes turime 334 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5585
mod_vvisit_counterŠią savaitę:9756
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:5585

Mūsų svajonė išsipildė

2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis Nr.60 (1303)

Mus, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Švenčionių rajono organizacijos narius, vienija ne tik regėjimo sutrikimai, bet ir kitos ligos. Aklumą ir blogą matymą mes prisijaukinome, o gyvendami juokaujame, kad tai ne invalidumas, tik didelis nepatogumas. Mus vienija noras bendrauti, turėti draugų, kartu leisti laiką, mokytis sužinoti vis daugiau, o naujoves taikyti kasdieniam gyvenime. Esam dėkingi, kad kasmet mus supranta, padeda materialiai, sudaro sąlygas rajono savivaldybėje dirbantys atsakingi tarnautojai, skirdami lėšas mūsų organizacijos teiktiems projektams vykdyti. 8 dienas turėjome galimybę praleisti prie gintarinės Baltijos jūros. Šventojoje „Spindulio“ poilsio ir sveikatingumo namuose ilsėjosi nuo 2 metų iki 95 metų amžiaus žmonių grupė. Keturi vyko judantys neįgaliojo vežimėliuose, iš jų du vaikai. Viso 74 asmenys. Blogai matančius lydėjo ir jiems kelionėje padėjo šeimos nariai ar draugai. Pirmą kartą kartu važiavo rajono vaikų globos namuose gyvenantys auklėtiniai, turintys regėjimo negalią.

Pakeliui važiuodami užsukome į VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro būstinę pasiimti skirtos paramos maisto produktais, kurią skyrė Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“. Už paramą esam dėkingi fondo programų koordinatorei Irmai Jankauskaitei. Skaitytojams tikriausiai bus įdomu sužinoti, ką veikė blogai matantys žmonės prie jūros.

Mums atvykus į poilsio namus, kitą dieną atvažiavo Techninės pagalbos centro neįgaliesiems prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus vadovė Laura Matelienė su regos techninės pagalbos priemonių paroda. Supažindino ir pamokė kaip jomis naudotis, patarė kam ir kada kokia priemonė reikalingesnė. Dalinosi turimais, naudojamais ir taikomais praktiniais įgūdžiais darbe. Žmonėms išdalinus informacinius lankstinukus buvo užduodami konkretūs klausimai. Sužinojome įstatymų pakeitimus, papildymus. Gera žinia, kad atsakingos institucijos, kuriančios ir priimančios įstatymų pataisas, atsižvelgia į pačių žmonių turinčių negalią siūlymus ir prašymus. Kaip pavyzdį galim pateikti, kad anksčiau kalbančios buitinės virtuvinės svarstyklės buvo skiriamos tik neregiams, o dabar jas gali įsigyti ir silpnaregiai, kai kurioms skiriamoms kompensacinėms priemonėms sutrumpintas naudojimo laikas. Kalbantiems mobiliems telefonams. Tik liko bėda, kad gamyklos nebegamina mobilių telefonų, veikiančių mygtukų pagalba, o tik išmaniuosius, liečiamais ekranais ir juose netaikoma lietuvių kalba. Žmonės dalijosi savo patirtimi taikoma kasdieniam gyvenime, kaip antai baltą atraminę lazdelę pritaikyti žiemą, kad nebūtų slystanti. Pasirodo, tereikia ant lazdelės pagrindo prikalti panaudoto alaus butelio metalinį kamštelį, aštresne puse į išorę. Bus saugu, patogu ir pigu. Manau, kad tokie susiėjimai negalią turintiems žmonėms gyvybiškai reikalingi ir labai naudingi. Pasibaigus užsiėmimui, žmonės dar ilgai nesiskirstė, dalinosi įspūdžiais, bendravo.

Kitos dienos rytą pas mus į svečius atvyko „Vilcacora“ sveikatos centro gydytojas natūropatas iš Šiaulių Tomas Vilūnas. Žmones besirūpinančius savo sveikata supažindino su vyresnio amžiaus būdingų ligų atsiradimo priežastimi, jų profilaktika. Skaitė paskaitas „Kaulų, sąnarių, stuburo ir širdies kraujotakos gydymas bei profilaktika“. Paskaitas skaitė gan įdomiai, prieinamai ir suprantamai. Jo skaitomos paskaitos užtruko ilgai, bet visi klausėsi, turėjo individualių klausimų. Tik baigiantis susitikimui galiausiai įminėm mįslę, kodėl gydytojas Tomas kalbėjo švenčioniškiams būdinga tarme. Pasirodo, kad jo seneliai gyvena Kaltanėnuose, o poilsiautojų grupėje buvo žmonių ir iš Kaltanėnų.

Stovyklos metu vaikų užimtumu rūpinosi savanorė Violeta Voroneckaja. Laisvalaikį leidome paplūdimyje, nes buvo labai geras oras. Šių metinis vasaros poilsis baigėsi, išsipildė visų svajonė pabūti kartu. Viliamės ir tikimės, kad sekančiais metais važiuosime vėl. Tad iki kitos vasaros.

Išvykos dalyvių vardu –

Stasė Mažuolienė