Mes turime 192 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1614
mod_vvisit_counterŠią savaitę:4337
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:56625
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Didelių lietuvių sambūris

2013 m. rugsėjo 7 d., šeštadienis Nr.65 (1308)

Rugpjūčio 31 d. Kaltanėnų UTC buvo surengtas penktojo Šimkavičių šeimos metraščio pristatymas tema „Juozas Šimkavičius (Šimkėnas) – kovotojas už lietuvybę“. Iš pirmo žvilgsnio, ši šventė atrodytų tiesiog šeimos renginys, tačiau Šimkavičių šeimos metraštis apima daug platesnį kontekstą, su giliu žvilgsniu į svarbiausius dabarties ir praeities istorinius įvykius, socialinius reiškinius ir kaip juose dalyvauja šeimos nariai.

Šio metraščio kūrėjas, pristatymo organizatorius, jau surinkęs daug istorinės medžiagos ne tik apie savo šeimą, bet ir apie gimtąjį kaimą – Pašaminę, aktyviai dalyvaujantis „Versmės“ leidyklai rengiant monografiją „Kaltanėnai, Labanoras, Reškutėnai“ atsargos karininkas Povilas Šimkavičius pacitavo reikšmingus 1921 m. kovo 15 d. Lietuvos teisininko, istoriko, publicisto, redaktoriaus, diplomato, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro Petro Klimo parašytus žodžius: „Karta, kuri nežino savo tautos istorijos, savo praeities kovų, savo tėvų ir protėvių laimėjimų ir nelaimių, pasiektų ir nepasiektų uždavinių, jų siekimų ir priemonių, žodžiu, jų gyvybės ir mirties džiaugsmo bei skausmo, – ta karta tegyvena savo dabarties valanda, jos ūkanomis ir giedra, vėjo-žaidėjo atpučiamomis ir nupučiamomis“.

Kad šeima, jos artimieji, draugai ir visi, kaip nors su ja susiję, tvirtai stovėtų atsirėmę į savo šaknis, puikiai pasitarnauja Šimkavičių šeimos metraštis, kuris šiemet jau išleistas penktąjį kartą. metraštis dedikuotas Povilo ir Vidos Šimkavičių dukrai Laurai, nes ji buvo savotiška viso to iniciatorė, prieš kelerius metus užklaususi detalių apie savo gimimą. Povilas ir Vida susirado vienas kitam anuomet rašytus laiškus – juk į gimdymo skyrių tais laikas vyrų dar neleisdavo, vieną kitą telegramą. Ir atsirado pagrindas pradėti rašyti svarbiausius įvykius. O tų įvykių juk netrūksta: kelionės, vestuvės, anūkų gimimai, šeimos šventės, mokslo pasiekimai ir t.t. visa tai ir sugula į metraščio puslapius, kuriuos kasmet rengti padeda vis daugiau plačios Šimkavičių giminės narių.

Kad metų įvykiai neužsimirštų, nepailstantis ieškoti naujovių Povilas sugalvojo kas mėnesį leisti šeimos laikraštį, kurio dvylika egzempliorių – puikus pagrindas metraščiui. Paskui tik belieka viską kitaip sudėlioti, kai ką permaketuoti – ir metraštis jau parengtas leidybai.

Kruopštus ir profesionalus Povilo darbas puikiai vertinamas ir sociologiniu požiūriu, o šeimos nariams, tai vertinga dovana ir svarbūs šilti prisiminimai, kurie išleisti kaip tikra gera knyga. 2012 metų Šimkavičių šeimos metraštį ir jo redakcijos darbą profesionaliai įvertino ir parašė recenziją Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ narys, docentas, socialinių mokslų daktaras Algimantas Zybartas. Metraščio pristatymo šventėje jis gyrė Povilą už kruopštumą ir profesionalumą ir platų žvilgsnį į visus įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. A.Zybartas sakė tikrai nesitikėjęs išvysti tokio puikaus metraščio.

Tarsi tokios veiklos Povilui dar būtų negana, 2012 m. jis ėmė leisti Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ laikraštį, kuris yra skelbiamas Krašto apsaugos ministerijos tinklapyje, turi ir prenumeratorių. Tai – unikalus reiškinys, nes nė vienas choras Lietuvoje laikraščio neturi. O kiek dar įvairiausių proginių laikraštėlių išleista, sunku ir suskaičiuoti.

Beieškant įvairiausios istorinės medžiagos, besidomint savo šeimos ir krašto istorija, kantriai sėdint archyvuose bei pasitelkiant loginius išskaičiavimus ir technines gudrybes Povilui pavyko sukaupti ir nemažai medžiagos apie savo senelį Juozą Šimkavičių (Šimkėną), kuris buvo aktyvus „Ryto“ draugijos Pašaminės skyriaus narys, švietėjas ir lietuvybės puoselėtojas. Ilgą laiką apie senelį Povilas sakė nedaug težinojęs, o kai susirinko medžiagą, nustebo ir nudžiugo, kokio šviesaus ir drąsaus žmogaus būta. Pasak Povilo, senelis buvęs nors ir mažo ūgio žmogus (po vaikystėje patirtos traumos turėjo kuprą), bet didelis lietuvis. Jo palikuonys – vaikai, anūkai ir proanūkiai fiziškai senelį praaugo, tačiau džiugiausia – išliko tokie pat dideli lietuviai...

Juozas Šimkavičius (Šimkėnas) gimė 1899 m. kovo 8 d. Pašaminės kaime (Kaltanėnų valsčius, Švenčionių apskritis) valstiečių Vincento Šimkavičiaus (1856-1906) ir Agnietės Baranauskaitės (1859-1931) šeimoje. Pakrikštytas tų pačių metų kovo 14 d. Kaltanėnų bažnyčioje. Juozas šeimoje buvo jauniausias vaikas. Juozas Šimkavičius buvo išsilavinęs žmogus – rašė korespondencijas į laikraščius, skaitė paskaitas, lietuviškuose vakarėliuose vaidino spektakliuose, iš jų kelis režisavo, skaitė monologus, sukūrė pasaką ir keletą linksmų dainelių.

Kaip ir kiekviename Šimkavičių metraščio pristatyme, buvo įteiktos nominacijos, dovanėlėmis pradžiuginti mažiausieji šeimos nariai – Radvilė ir Vakarė, o visi svečiai apdovanoti puodeliais su Šimkavičių šeimos herbu. Šventę labai subtiliai paįvairino Irmos Asinavičienės muzika, eilės ir dainos, bei Povilo kolegų iš „Aido“ choro dainos. Gražia švente pasidžiaugė ir rengėjams dėkojo pašaminiškė buvusi lietuvių kalbos mokytoja aktyvi įvairių kultūrinių renginių dalyvė Danutė Bagdonavičienė, besirūpinanti savojo krašto kultūriniu, tautiniu ir dvasiniu atgimimu, Kaltanėnų UTC direktorius Kęstutis Lisauskas ir kiti. Povilui organizuoti ir vesti renginį padėjo dukra Laura ir žmona Vida.

Irena POŽĖLIENĖ

 
Reklaminis skydelis