Mes turime 116 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:925
mod_vvisit_counterŠią savaitę:23123
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:165116

V.Blinkevičiūtė : „Į Lietuvą iš Europos Sąjungos atkeliaus daugiau lėšų“

2013 m. spalio 5 d., šeštadienis Nr.73 (1316)

„Daug važinėju po Lietuvą, matau, kiek liūdesio tėvams ir seneliams kelia tai, kad jų vaikai negali rasti darbo, o ir patys jaunuoliai dėl to labai išgyvena. Jaunimo nedarbas – vienas didžiausių skaudulių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, - pasakoja Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė. Jos teigimu, Europos Parlamentas šį rudenį patvirtino rekomendacijas, kaip spręsti šią problemą, kuriomis vadovautis ragina Europos Sąjungos šalis.

 

Ką daryti, kad Lietuvoje atsirastų vietos jauniems žmonėms?

Neseniai apie tai diskutavome ir su Druskininkų, Alytaus, Lazdijų, Varėnos darbo biržų bei jaunimo darbo centrų vadovais. Jie kasdien susiduria su darbo ieškančiais jaunuoliais ir pasakoja, kad beveik kas antras neturi reikiamos profesijos, darbo įgūdžių ir motyvacijos. Nenorėčiau dėl to kaltinti jaunuolių. Matyt mokykla, šeima ir valstybė per mažai dėmesio ir pastangų skyrė tam, kad vaikas dar ankstyvoje vaikystėje pradėtų galvoti apie savo būsimą profesiją ir nuosekliai jai rengtis. O ir profesinio mokymo bei studijų programos dar neatitinka darbdavių poreikių. Ir tai ne tik Lietuvos problema. Europos Parlamente patvirtintose mūsų rekomendacijose sakoma, jog šalys narės turi daugiau dėmėsio skirti jaunimo profesiniam orientavimui, praktinių įgūdžių įgijimui, mokymo programų pritaikymo darbo rinkos reikmėms gerinimui. Ne mažiau svarbu yra remti kokybiškų darbo vietų jaunimui kūrimą. Ypač regionuose. Turėtų būti taikomos mokesčių lengvatos darbdaviams, kad jie būtų motyvuoti įdarbinti jaunus žmones. Dažnai darbdaviai ieško darbuotojų, jau turinčių praktinio darbo įgūdžių ir nėra suinteresuoti investuoti į papildomą mokymą. Reikia plėtoti praktinio pasirengimo darbui sistemą. Tuo pačiu būtina užtikrinti, kad jauni žmonės nebūtų išnaudojami ir verčiami dirbti už dyką, dangstantis praktika ar stažuotėmis.

 

Kaip vertinate situaciją Lietuvoje?

Šiuo metu net kas ketvirtas jaunas europietis negali rasti darbo. Optimizmo man suteikia tai, kad mūsų šalis jau nebėra tarp nedarbo rekordus mušančių šalių, jaunimo nedarbas pamažu mažėja - nuo 35 proc. iki 23 proc. šią vasarą. Skeptikai sakytų, kad Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis mažėja, nes jaunimas išvažiuoja, tačiau aš tikiu, kad jauni žmonės tapo aktyvesni, verslesni. Juolab, kad mūsų žmonių noras dirbti bei užsidirbti visada buvo tikrai didelis. Tačiau turime dar daug padaryti, kad susigrąžintume savo vaikus į Tėvynę. Tikiuosi, kad neseniai Vyriausybės patvirtintos Užimtumo didinimo programos įgyvendinimas išspręs daug susikaupusių problemų. Nereikia pamiršti, jog mūsų socialinio draudimo sistema remiasi kartų solidarumo principu, tad kuo daugiau bus dirbančių ir mokančių mokesčius jaunų žmonių, tuo geriau gyvens jų seneliai. Naudodamasi proga, sveikinu visus senjorus su ką tik praėjusia Pagyvenusių žmonių diena, linkiu geros sveikatos ir kad apie Jus valdžios koridoriuose būtų galvojama ne tik artėjant rinkimams, o nuolat! Skolą Jums privalome grąžinti kuo greičiau.

 

Šį rudenį balsuosite už Europos Sąjungos ateinančių septynerių metų biudžetą, koks jis bus?

Iš Europos Sąjungos biudžeto finansuojama daug gyvybiškai svarbių sričių – nedarbo ir skurdo mažinimas, mokyklų, vaikų darželių, senelių namų, neįgaliųjų reabilitacijos, gydymo įstaigų renovacija, kelių, infrastruktūros ir aplinkosauginių objektų plėtra, mokamos tiesioginės išmokos žemdirbiams ir t.t. Ir turbūt net ir mažiausių Lietuvos miestelių gyventojai pastebi, kaip Europos Sąjungos lėšos pakeitė mūsų kraštą. Dėl ateinančių septynerių metų europinio biudžeto vyko labai įtemptos derybos ir džiaugiuosi, kad mūsų, Europos Parlamento narių, atkaklumo dėka pavyko pasiekti daug sutarimų, kurių naudą, tikiu, pajus paprasti kiekvienos šalies piliečiai. Biudžetas bus lankstesnis – nepanaudotas lėšas bus galima perskirstyti, kam jų labiausiai reikės. Džiaugiuosi, jkad  pavyko pasiekti, jog jaunimo nedarbo mažinimui bus skirta 8 mlrd. eurų. Lietuvai iš šių lėšų taip pat gali tekti nemaža dalis. Pavyko suderėti ir Lietuvos žemdirbiams palankesnes išmokas. Taip pat negaliu nepaminėti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, kurio finansavimas tik Parlamento pastangomis sieks 3.5 mlrd. eurų, o ne siūlytus 2.5 mlrd. Vien Lietuvoje paramą maistu gauna daugiau nei trečdalis milijono žmonių. O nuo šiol šio fondo lėšas bus galima panaudoti ne tik paramai maistu, bet ir skurstantiems nupirkti drabužių, avalynės, vaikams padėti pasiruošti mokyklai. Taigi į Lietuvą iš Europos Sąjungos per ateinančius septynerius metus turėtų ateiti beveik 44.5 mlrd. Litų, tai dešimtadaliu daugiau nei turėjome, ir Lietuvos žmonės tai tikrai pajus.

 

Dėkoju už pokalbį.

Veronika ŠUMILOVAITĖ