Mes turime 273 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1410
mod_vvisit_counterŠią savaitę:8473
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:70672

Iš Lenkijos „Aukštaitija“ grįžo su pagrindiniu prizu

2011 m. liepos 20 d., trečiadienis Nr. 52 (1099)

Tai, kad prizai ir laureatų diplomai tarptautiniuose konkursuose nedalinami vien už pasirodymą, o duodami už aukštą meistriškumą, manau, visiems gerai žinoma. Tad kiekvienas meno kolektyvo laimėtas apdovanojimas, ypač pagrindinis Grand Prix, yra kolektyvo meistriškumo įvertinimas. Dar vienu aukščiausios prabos įvertinimu savo kolekciją birželio pabaigoje papildė Švenčionių dainų ir šokių ansamblis „Aukštaitija“, iš Lenkijos Mrongovo mieste vykusio festivalio į Švenčionis parvežęs pagrindinį apdovanojimą – Grand Prix.

- Festivalio pagrindinė tema buvo vestuviniai papročiai ir apeigos, taip pat ir vestuvių valgiai, bet mes dalyvavome tik meninėje festivalio dalyje. Vestuviniams papročiams skirtą programą mes jau turėjome, o prieš festivalį ją tik šiek tiek atnaujinome, adaptavome ir su ta programa Lenkijoje pasirodėme puikiai. To įrodymas – į Švenčionis parvežtas pagrindinis festivalio prizas, - pasakojo apie išvyką į Lenkiją Švenčionių kultūros centro direktorius, vienas iš „Aukštaitijos“ vadovų Aurimas Baliukonis.

- Ar iš anksto planavote šią kelionę?

- Praeitais metais tame festivalyje dalyvavo ir taip pat puikiai pasirodė Pabradės kultūros centro ansamblis „Žeimena“, ir festivalio rengėjai norėjo pamatyti dar ir kitus kolektyvus iš Lietuvos. Taip mes, tarpininkaujant Pabradės miesto kultūros centro direktorei Lolitai Vilimienei, gavome pakvietimą. Dėl pagrindinio prizo mes konkuravome su lenkų kolektyvais. Galiu pasakyti, kad mes gerokai skiriamės nuo lenkų kolektyvų. Mūsų programa buvo platesnė, lankstesnė ir tai, matyt, nulėmė žiuri nuomonę. Ir, kaip, beje, jau po konkurso sakė festivalio organizatoriai, „Aukštaitijos“ pasirodymas papuošė festivalį bei šiek tiek kilstelėjo festivalio meninį lygį. Žinoma, malonu girdėti tokį įvertinimą, juolab ir lenkų spauda mums skyrė daug vietos ir pagyrų. Ir tos pagyros, matyt, ne iš piršto laužtos, nes mes, dainų ir šokių ansamblio „Aukštaitija“ vadovai: Jolanta Razmienė, Virginija Indriūnienė, Virginija Beržinskienė ir aš, stengiamės kiekvienam koncertui, kiekvienam festivaliui pasiruošti rimtai. Dalyvaudami šiame konkurse mes ir savo meistriškumo lygį pasitikrinome ir suteikėme festivalio rengėjams ir žiūrovams naujumo, - atsakydamas į mano klausimą apie pasirengimą festivaliui ir patį festivalį, pasakoja Aurimas Baliukonis, o po trumpos pauzės priduria: - Tokie išvažiavimai, dalyvavimas festivaliuose yra savotiška paskata ansamblio dalyviams, savotiška motyvacija. Nes juk mūsų kolektyvas – mėgėjiškas, tačiau meninis lygis – aukštas, kolektyve dainuoja, groja žmonės, kuriems tai laisvalaikio praleidimo forma, ir mes jiems esam labai dėkingi.

Mums reikia pasidžiaugti dar vieno mūsų rajono kolektyvo sėkme. Beje, nors į Lenkiją ansamblis vyko laikotarpiu, kai buvo kalbama apie dvišalių santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos atšalimą, bet Lenkijoje mūsų ansamblis buvo sutiktas puikiai ir bendraujant nesijautė jokio šaltumo. Matyt, paprastiems žmonėms dažnai dirbtinai išpučiamos politinės problemos nėra tokios svarbios, ir jie džiaugiasi matydami puikų iš Lietuvos, o tiksliau iš Švenčionių, atvykusį meno kolektyvą.

Algis JAKŠTAS