Mes turime 851 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1447
mod_vvisit_counterŠią savaitę:15185
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:135504
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:114011

Rudenį didėja tikimybė susirgti peršalimo ligomis

2013 m. spalio 26 d., šeštadienis Nr.79 (1322)

Statistika

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 42–ąją šių metų savaitę (spalio 14 – 20 d.) bendras sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje šiek tiek sumažėjo ir siekė 58,8 atvejo 10 000 gyventojų (41-ąją metų savaitę šis rodiklis siekė 61,52 atv./10 000 gyv.). Vis dėlto Švenčionių rajone 42-ąją metų savaitę buvo registruotas nežymiai didesnis  sergamumas gripu ir ŪVKTI (54,6 atv./10 000 gyv., 41-ąją savaitę – 52,0 atv./10 000 gyv.).

 

ŪVKTI – kas tai?

ŪVKTI yra ligų grupė, kuriai priklauso gripas, paragripas, adenovirusinė, rinovirusinė, respiracinė sincitinė ir koronavirusinė infekcijos. Visos šios infekcijos sukelia ūminį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Sergamumas ŪVKTI didėja šaltuoju (rudens-žiemos) metų laikotarpiu. Ypač virusai suaktyvėja tuomet, kai stebimi ryškūs temperatūrų svyravimai.

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija.Gripą sukelia gripo virusas, kuris pavojingas tuo, kad gali sukelti ne tik gripą, bet ir įvairias komplikacijas – pneumoniją, miokarditą, encefalitą, meningitą, akių, ausų uždegimą ir kt.

 

Kokie galimi užsikrėtimo būdai?

Užsikrėsti gripu, kaip ir kitomis ŪVKTI, galima nuo sergančio žmogaus. Šios ligos plinta oro lašeliniu būdu (čiaudint, kosint) arba tiesioginio kontakto keliu.Į kito žmogaus organizmą viruso dalelės patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga vidutiniškai per 48 val.

 

Kaip apsisaugoti nuo ŪVKTI?

Pagrindine ir efektyviausia apsaugos nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų profilaktikos priemone yra laikomi skiepai. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais, kadangi gripo virusas ypatingas tuo, jog jam būdinga dažna savybių kaita. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti asmenims, priklausantiems rizikos grupėms (šie asmenys skiepijami nemokamai), t. y. 65 metų amžiaus ir vyresniems asmenims, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais bei gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, nėščioms moterims ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Skiepytis rekomenduojama rudens-žiemos laikotarpiu, kadangi tam, kad žmogaus organizme susidarytų antikūniai, kovojantys su gripo virusu, reikia dviejų savaičių.

Esama ir kitų priemonių, stiprinančių imunitetą ir šitaip padedančių apsisaugoti nuo gripo ir ŪVKTI, t. y. grūdinimasis, imunitetą stiprinančių maisto produktų (medaus, citrinos ir kt.) vartojimas. Taip pat rudenį, kai didėja tikimybė susirgti ŪVKTI ir artinasi gripo sezonas, rekomenduojama: vengti masinių žmonių susibūrimo vietų; dažnai ir gerai vėdinti patalpas; dažnai plauti rankas (po tekančiu šiltu vandeniu, ne trumpiau kaip 20-30 sekundžių, nusiplovus – nusausinti); kosint ir čiaudint prisidengti burną, nosį, naudoti vienkartines nosinaites bei neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos; vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis; susirgus – nesigydyti patiems, bet kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose, neleisti sergančių vaikų į ugdymo įstaigas ar vaikų kolektyvus.

Saugokite save ir savo artimuosius!

Ingrida GRIGONYTĖ

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

 
Reklaminis skydelis