Kaltanėnuose žvengia žirgai

Per kelis centro gyvavimo metus kaltanėniškiai jau įprato, kad Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centre gyvenantys moksleiviai važinėja dviračiais, plaukia baidarėmis, keliauja pėsčiomis, bet šiemet, matyt, ne vienas nustebo išgirdęs žirgų žvengimą ir pamatęs, kaip stadione jaunieji stovyklautojai bando įsisavinti pirmuosius jojimo pradmenis, o gal, tiksliau pasakius, surasti sąlyčio taškus tarp žmogaus ir žirgo, įveikti savo baimes, uždarumą. Bendro Lietuvos ir Latvijos projekto, finansuojamo ES, pagrindinis tikslas kaip tik ir buvo toks. Šiame projekte dalyvauja keli buvusios Utenos apskrities rajonai, tarp jų ir kaimyninis Ignalinos bei Latvijos mokyklos.

- Ignaliniečiai nerado pas save tokios vietos, kur ir su žirgais būtų galima ramiai ir saugiai jodinėti ir su šunimis vaikai galėtų žaisti. Buvo ir šunis atsivežę, tai ir pasiprašė pas mus, - lydėdamas mane į stadioną, kur vyksta jodinėjimo pamokos, pasakoja Kaltanėnų UTC direktorius Kęstutis Lisauskas. Priėję iš tolo stebime, kaip vaikai, vieni drąsiau, kiti labai atsargiai, eina prie žirgų.

- Štai Aija vis bijojo sėsti ant žirgo. Pati būdama gerokai uždara ir su vaikais gana atsargiai bendravo, o štai dabar pažiūrėkit, kiek džiaugsmo jos veide, - rodydamas į ką tik nuo žirgo nulipusią mergaitę, sako prie mūsų priėjęs vienas iš tarptautinės stovyklos vadovų ignalinietis Gintautas Čepulis, kuris sutiko šiek tiek papasakoti apie patį projektą.

Bendravimo sunkumus įveikia gyvūnų terapija

- Tai iš tiesų geras renginys. Iš principo tai yra latvių projektas, bet mūsų „Mėlynieji ežerai“ prisidėjo ir paprašėme, kad šį projektą mums padėtų vykdyti Kaltanėnų UTC. Mes esame labai patenkinti būdami čia. Kadangi vaikai iš Lietuvos ir Latvijos, šiek tiek jaučiamas kalbos barjeras, bet ir šis barjeras pamažėle išnyksta. Kaip bebūtų keista, bet vaikai bendrauti visgi daugiau pasirenka rusų kalbą. Žirgai atvežti iš Latvijos, šuniukai taipogi buvo iš ten. Šio projekto pagrindinis tikslas – padėti vaikams, turintiems bendravimo sutrikimų, įveikti juos su gyvūnų terapijos pagalba. Ir nors viskas prasideda labai atsargiai, bet rezultatai akivaizdūs, manau, kad tai iš tikrųjų geras projektas, gera jo idėja. Beje, vaikai ne tik bendrauja su gyvūnais, bet ir plaukia baidarėmis, važiuoja dviračiais, buvo ekskursija į Labanorą, kur vaikai pamatė, kaip anksčiau buvo kepama duona, - pasakoja apie projektą Gintautas Čepulis.

Prieinu prie ką tik nuo žirgo nulipusios Aijos, kuri bijojo jodinėti, o dabar visa tiesiog švytėjo iš džiaugsmo, ir klausiu, kaip jaučiasi įveikusi savo baimes.

- Jaučiuosi puikiai. Neliko baimės, kuri neleido man sėsti ir joti. Čia pas jus gražu, man labai patinka. Teko ir baidarėmis plaukti, buvo baisoka, bet nieko, o žirgų dabar jau nebijosiu, - sako Aija Zarane iš Latvijos Subate miesto ir nubėga prie draugų, kurie tuoj pat puola jos sveikinti su pirmu pasijodinėjimu.

Hobis įkvėpė projektą

Ilgokai tenka laukti vienos projekto koordinatorių Ilzės Stabulniecės, kol ji, baigusi užsiėmimą su žirgais, pagaliau gali skirti laiko mūsų pokalbiui, o skubinti nesinorėjo, tiesiog buvo miela stebėti, su kokiu džiaugsmu vaikai jodinėja, o keli berniukai jau ir jojimo akrobatiką bandė demonstruoti. Ilzės pirmiausia paprašiau smulkiau papasakoti apie projektą ir pasidalinti įspūdžiais apie pačią stovyklą.

- Projektas gimė, o gal tikslaus pačią idėją įkvėpė mūsų hobis. Projekto vadovė Laila domisi šunimis. Aš irgi myliu gyvūnus, domiuosi žirgais. Manau, kad šiais laikais, kai pasaulį užkariauja kompiuteriai, kai žmonės pavargsta nuo civilizacijos, reikėtų sugrįžti tūkstantmečius atgal ir prisiminti, kokie buvo patys ištikimiausi žmogaus draugai. O buvo žirgas ir šuo. Mes pasirinkome tokią tikslinę grupę jaunuolių, vaikų su socialinėmis problemomis, kuriems mes galime padėti, mes tikimės, kad su gyvūnų pagalba mes galime jiems padėti, suteikti savotišką reabilitaciją vaikams iš probleminių šeimų. Vaikų amžius – nuo 7 iki 11 metų ir nuo 12 iki 13 metų. Norime atkreipti ir socialinių darbuotojų ir gydytojų dėmesį į tai, ką galima padaryti į pagalbą pasitelkus gyvūnus. 2010 m. mes pateikėme projektą į Lietuvos-Latvijos programą, kurios tikslas – pagerinti ekonominę-socialinę situaciją pasienio rajonuose. Gavome finansavimą. Projektas tęsiasi visus metus, - apie projektą pasakoja Ilzė Stabulniecė.

Iš Kaltanėnų latviai išsivežė gražius prisiminimus

- O kaip vaikai reaguoja į kontaktą su gyvūnais?

- Mes neverčiame per prievartą eiti prie gyvūnų. Per jėgą mes niekados vaiko nepasodinsime ant arklio, tai turi būti procesas. Jei vaikas nebijo atsisėsti, mes žingsnis po žingsnio einame pirmyn. Yra vaikų, kurie užsidarę savyje, nebendrauja, bet kai po kontakto su gyvūnais pradeda šypsotis, pajuntame, kad efektas yra. Dirbame komandoje su žirgais, darome pratimus dviese, kaip pavyzdį galiu pateikti pasikeitimą jojant. Tam reikia abipusio supratimo, pajautos, tai sudėtinga. Patikėkit manimi, smagu, kad vaikai palengva įveikia ir kalbos barjerą. Vaikai greitai randa išeitį. Lengviau dirbti su mažesniais vaikais, o su vyresniais jau sudėtingiau. O šioje nuostabioje vietoje mes jaučiamės puikiai. Čia tylu, ramu ir saugu. Aš žaviuosi Aukštaitijos nacionaliniu parku, o ir čia, Kaltanėnuose, nuostabiai gražu, nors mes irgi gražiose vietose gyvenam, - baigdama pokalbį sako Ilzė Stabulniecė ir nuskuba prie jos laukiančių vaikų, ir vėl prasideda jos eilinis užsiėmimas, kurio tikslas – padėti vaikams ne tik surasti kontaktą su žirgu, bet ir surasti takelį į save.

Projekto atidarymas – Utenoje

Latvijos-Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2007-2013 metais programos projektas LLIII-166 „Socialinės aplinkos stiprinimas Latvijos ir Lietuvos pasienio bendruomenėms taikant gyvūnų terapiją/Curead by animals“ (Išgelbėtas gyvūnų) šių metų pavasarį pradėjo Sudeikiuose, Utenos rajone, kur vyko šio projekto atidarymo renginys ir seminaras socialiniams darbuotojams, kurio metu specialistai buvo supažindinti su dar vis Lietuvoje esančia naujove – Gyvūnų terapija – tai gydymo metodika „vienas vienam“, turinti aiškiai suformuluotus tikslus, kai gydymas atliekamas dalyvaujant ir padedant gyvūnams, kuriuos prižiūri tos srities gydytojas profesionalas: ar tai būtų terapeutas, ar fizinės ir užimtumo terapijos specialistas, ar socialinis darbuotojas. Jie stebi paciento gijimą taip, kaip tai darytų ir tradicinės terapijos atveju. Seminaro metu pranešėjai pristatė ir praktinį užsiėmimą, panaudojant tam tikslui specialiai dresuotus šunis.

Dalyvauja 16 savivaldybių

Projekto vadovaujantysis partneris – Latvijos Euroregiono „Ežerų kraštas“ biuras.

Projekto partneriai Latvijoje: Kraslavos, Ludzos, Rezeknės, Dagdos, Agluonos, Daugpilio, Alukstės, Karsavos, Viliani, Riabini, Preili savivaldybės ir Rezeknės miesto Dūma. Projekto partneriai Lietuvoje: Visagino Paramos vaikui centras, Didžiasalio Vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centras, Utenos Vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras, Anykščių rajono savivaldybė.

Projekto tikslas - stiprinti 16 Latvijos - Lietuvos pasienio savivaldybių bendradarbiavimą, plėtojant socialinę infrastruktūrą, vykdant gyvūnų terapiją ir gerinant socialinę aplinką.

Populiarinama gyvūnų terapija ir stiprinamos bendruomenės

Projekto uždaviniai: diegti ir populiarinti gyvūnų terapiją, kaip unikalią reabilitacijos priemonę, vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių arba priklausantiems socialinės rizikos grupėms. Taip pat formuoti sampratą apie triple synchronous benefit (psichofizinę, socialinę) teigiamą gyvūnų terapijos įtaką žmogaus organizmui tarp socialinių darbuotojų, gydytojų ir tėvų, organizuojant pažintinius renginius apie gyvūnų terapiją: 6 seminarus, 3 kursus, 2 vasaros stovyklas, kūrybines dirbtuves ir baigiamąjį renginį per 2011 m. Kalėdas; stiprinti ir vystyti Latvijos ir Lietuvos bendruomenes, gerinant ir plėtojant vaikų iš socialinės rizikos šeimų, ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų gyvenimo kokybę ir socialinę aplinką, atsižvelgiant į ES lygių galimybių politiką.

Vienas iš projekto tikslų – diegti ir populiarinti gyvūnų terapiją kaip unikalią reabilitacijos priemonę vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ar vaikams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms, formuoti sampratą apie teigiamą gyvūnų terapijos įtaką žmogaus organizmui tarp socialinių darbuotojų, gydytojų ir tėvų, organizuojant pažintinius renginius apie gyvūnų terapiją.

Projekto renginiai ir veiklos tęsis iki šių metų pabaigos. Projekto biudžetas - 214 677,00 eurų. 85 proc. projekto išlaidų finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF).

Algis JAKŠTAS