Mes turime 369 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:581
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3304
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:55592
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Su korupcija susiduria visos valstybės

2013 m. lapkričio 27 d. trečiadienis Nr.87 (1330)

Rajono savivaldybėje įvyko seminaras įstaigų vadovams „Korupcijos prevencija Lietuvoje“. Seminarą vedė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Razmytė. Prisistačiusi ji pajuokavo, kad STT skamba rūsčiai ir verčia sunerimti tik tada, kai įsikiša operatyvininkai, o šios įstaigos kitos dalies darbuotojų veikla nukreipta visuomenės švietimui ir prevencijai, piliečių nepakantumo korupcijos apraiškoms ugdyti. Pranešėja apibūdino korupciją kaip sudėtingą reiškinį, su kuriuo susiduria visos valstybės, nepriklausomai nuo dydžio, ekonominio išsivystymo. J.Razmytė dėstė požymius, kaip pasireiškia korupcija, kaip ją atpažinti ir suvaldyti.

Korupcija įvardijama kaip asmeninės naudos siekimas piktnaudžiaujant valdžia ir, be abejonių, yra neigiamas reiškinys. Valdžia šiuo atveju - tai bet kokia galia paveikti kitą asmenį, kai jis neturi pasirinkimo. Labiausiai išplitęs smulkus kyšininkavimas po 100-200 litų nemalonus reiškinys, bet didelės žalos valstybei neužtraukia. Didelių bėdų nutinka, kai korupcija įsisuka aukščiausiame valdžios lygmenyje (ji būna labai kruopščiai slepiama). Aukšti pareigūnai priima sprendimus, kurie net keičia strateginius valstybės planus, tuo padaroma didelė žala valstybei, jos piliečiams.

Pranešėja pasakojo, kaip atpažinti ir pažaboti šį labiausiai chameleonišką reiškinį, bei akcentavo prevencijos svarbą. Juk čia panašiai kaip su sveikata – lengviau ligos išvengti, negu ją gydyti. Tikslingiau kovoti iki įvykstant korupcijos faktui, negu su faktu, kurį lydi baudžiamasis persekiojimas. Todėl STT plačiai taiko visuomenės švietimą.

Korupciniai sprendimai priimamai ypač slaptai, prisidengiant kažkokiais tikslais ir nerizikuojant asmenine atsakomybe. Nėra nė vieno atvejo, kad už tokius sprendimus būtų kas nors nuteistas – sprendimai kolektyviniai... Todėl korupcijos priešai - pilietiška visuomenė, aiškūs įstatymai, viešumas. Nemažas smūgis korupcijai – informacijos, viešųjų pirkimų, konkursų perkėlimas į elektroninę erdvę, kur visi piliečiai gali stebėti, kas vyksta. Kai visuomenė daug žino, ją sunkiau apgauti. Be to, elektroninėje erdvėje sunku pradanginti ar pakeisti dokumentą.

Korupcijos atsiradimo priežastimis dažniausiai įvardinami netobuli įstatymai, didelis nedarbas, maži valstybės tarnautojų atlyginimai ir kt. neigiamos aplinkybės, bet ar tikrai tik jos? Pavyzdžiui, jokia ne paslaptis, kad korupcija labiausiai išplitusi medicinoje, nors tyrimai parodė, kad medikų atlyginimai nėra tokie jau maži.

Tai kur gi tada slypi didžioji korupcijos priežastis? Manoma, jai sąlygas sudaro pilietiškumo stoka. Mokesčių nemokėjimo, kontrabandos toleravimas rodo būtent pilietiškumo stoką. Pirkdami kontrabandines prekes, už kurias nesumokėti mokesčiai, žmonės tuokart kelis litus sutaupo, bet nukenčia valstybė, taigi, tie patys piliečiai. Nesurinkusi mokesčių valstybė mažiau turi lėšų perskirstymui, viešoms paslaugoms, mažiau gali tenkinti piliečių poreikius. Piliečiai patys nustekena valstybę, ir įsisuka užburtas ratas... Mažėja biudžeto įplaukos, auga šešėlinė ekonomika. Kai smunka valstybės gerovė, auga korupcija. Manoma, kad visoje ES šešėlyje kasmet atsiduria apie 120 mlrd. eurų. Tai didžiuliai pinigai.

Su korupcija kovojančios tarnybos vykdo analizę, remiasi kitų valstybių patirtimi, ieško sprendimų. Vien baudžiamuoju persekiojimu dar niekam nepavyko suvaldyti padėties. Veiksmingesni būdai - šalinti korupcijos atsiradimo prielaidas ir formuoti visuomenės nepakantumą.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis