Mes turime 235 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:6860
mod_vvisit_counterŠią savaitę:30218
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:96941

Įvairių šalių VVG veiklos kryptys – panašios, bet kartu ir savitos

2011 m. liepos 30 d., šeštadienis Nr. 55 (1102)

Gegužės pabaigoje grupė VVG „Švenčionių partnerystė“ narių vyko į tarptautinį seminarą-kelionę tema „Suomijos bei gretimų šalių kaimo plėtros tendencijos ir perspektyvos, partnerystės ir bendradarbiavimo svarba stiprinant kaimo vietovių patrauklumą". Seminaro dalyviai lankėsi Suomijoje, Latvijoje ir Estijoje.

 

Latviai labiausiai rūpinasi sportu ir laisvalaikiu

Tarptautinio seminaro pradžia buvo Latvijoje, Bauskės mieste, kur vyko dalykinis susitikimas su Latvijos VVG „Bauskas rajona lauku partnerība“ valdybos pirmininke Jolanta Lauva ir koordinatore Egija Stapkeviča. VVG įregistruota 2007 m., jos plotas - 1874,5 km², gyventojų - 50,406. Strategijai įgyvendinti VVG yra skirta 815 628,33 latai. Pagrindiniai 2009-2013 metų Bauskės rajono vietos plėtros strategijos prioritetai: Gyvenimo kokybės gerinimas; Visuomeninės veiklos įvairinimas; Viešosios erdvės ir turizmo skatinimas; Žmogiškųjų išteklių plėtros ir užimtumo skatinimas. Paramos intensyvumas - asociacijoms ir fondams yra 90% - 100%, savivaldybėms ir jų institucijoms 75%, o juridiniams ir fiziniams asmenims 50% programos finansavimo. Daugiausia paraiškų sporto ir laisvalaikio veiklai: mokyklų sporto aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės, parama meno kolektyvams, užtikrinti kolektyvinio koncerto galimybes, viešųjų erdvių sutvarkymas.

 

Suomių prioritetai – bendruomenių namai ir verslas

Iš Latvijos grupė išvyko į Suomiją, į Riihimaki miestelį, 70 km nuo Helsinkio, kur vyko dalykinis susitikimas su Suomijos LAG EMO „Etelaisen maaseudun osaajat EMO ry" atstovais. Su VVG veiklomis supažindino ir į dalykinius susitikimus lydėjo LAG „EMO" tarptautinių projektų koordinatorius Kim Smedslund. EMO asociacija įkurta 2007 m. Pagrindiniai asociacijos prioritetai: parama kaimo bendruomenių naudojamų pastatų, statinių bei įrenginių statybai bei remontui; aplinkos kokybės užtikrinimas, vietos kultūros propagavimas, kaimo įmonių skatinimas.

Pirmasis susitikimas buvo su atstovais projekto, kurio pagrindas jaunimo lavinimas pritaikant darbui kaimo vietovėse. Šio projekto tikslas paskatinti jaunimą dirbti su socialiai remtinais žmonėmis: seneliais bei neįgaliais. Dalyvaudami šiame projekte jaunimas gali užsidirbti pinigų.

 

Dėmesys pagyvenusiems žmonėms

Jarvenpaa miestelyje švenčioniškiai susitiko su tinklo organizacija, kuri dirba su pagyvenusiais žmonėmis ir neįgaliaisiais. Į organizaciją įeina apie 24 įvairios įmonės, asociacijos, organizacijos, kurios rengia įvairiausius projektus, skatinančius minėtų asmenų aptarnavimo paslaugų plėtrą: ilgalaikės priežiūros, savanoriškos veiklos, verslumo ugdymo ir visuomeninės veiklos; kuriami senyvo amžiaus ar neįgaliųjų žmonių grupių klubai.

Po dalykinių susitikimų vienu gražiausiu Suomijos keliu (nuo Heinolos iki Asikkalos 8 km ilgio žemės juosta iš abiejų pusių apsupta ežerų) palei Paijanne ežerą tarptautinio seminaro – kelionės dalyvių grupė nuvyko į Lahti, kur aplankė slidžių muziejų, ir iškeliavo į Parvoo miestelį.

Kitą dieną įvyko dalykinis susitikimas su Suomijos VVG „SILMU“ atstovais. „SILMU“ yra viena iš 55 Suomijoje veikiančių VVG. Organizacija pradėjo veikti 2007 m. 2007 – 2013 m. „SILMU“ yra skirta 7,6 milijonų eurų, iš jų 45 proc. ES pinigai, 35 proc. valstybės pinigai ir 20 proc. sudaro savivaldybių lėšos. „SILMU“ asociacija apima 10 savivaldybių. Kaimo vietovėse gyvena apie 88 000 žmonių. Nuo 2007 m. VVG gavo 96 paraiškas pagal „Leader“ programą ir jau išnaudojo 40 proc. lėšų.

Kerkkoo miestelyje bendruomenės pirmininkė pristatė istorinio kelio projektą, o bendruomenės narė - Kerkko miestelio savaitės trukmės renginių projektą. VVG vadybininkė Gina Forsstrom pristatė „Leader“ programą, VVG „SILMU“ veiklos prezentaciją. Po prezentacijos svečiai vyko pasižiūrėti verslo projekto Roones miestelyje, kur Suomijos įlankos pakrantėje pastatytuose kotedžuose iš „Leader“ programos vykdomi rinkodaros seminarai, konferencijos bei mokymai.

 

Estų projektų temos – nuo svogūnų auginimo iki vyrų sveikatinimo

Gegužės 27 d. seminaro dalyviai keltu atplaukė į Taliną, aplankė miesto įžymybes, o kitą dieną vyko dalykinis susitikimas su Tartu kaimo plėtros asociacijos atstovais. Tartu kaimo plėtros asociacija įsikūrė 2006 m., jos teritorija apima 17 savivaldybių. Asociacijos nariai yra savivaldybių, ne pelno organizacijų (bendruomenių, šeimos, moterų, rankdarbių, jaunimo, meno klubai), privataus sektoriaus atstovai veikiantys Asociacijos teritorijoje. Asociacijos atstovė pristatė kelis įgyvendintus projektus. Projektas „Svogūnų kelias“. Svogūnai – trijų kultūrų paveldas: estų valstiečių, rusų sentikių ir vokiečių kultūros. Projekto „Svogūnų kelias“ tikslas - sustiprinti regiono turizmo patrauklumą. Bendras prekybos svogūnais tinklas sukuria puikią galimybę pasiūlyti klientams platų paslaugų spektrą ir kurti naujus turizmo maršrutus. Bendradarbiavimo projektas skirtas įmonėms pasisemti patirties, kaip ir kokiu būdu gerinti paslaugų kokybę. Šiam tinklui priklauso 23 įmonės. Tartu kaimo plėtros asociacija įsipareigojusi remti šio projekto svetainės dizainą, skirti paramą dalyvavimui mugėse, parengti lankstinukus bei skirti lėšų dalyvavimui seminaruose ir mokymuose. Asociacijos atstovė pristatė sporto projektą „Vyrai judėjime“. Šis projektas skirtas 20-69 m. vyrams, kurie neužsiima sportu ir turi sveikatos problemų. Pietų Estija pradėjo ilgalaikę programą, skirtą pakeisti Estijos vyrų požiūrį į sveikatą, prisidėti prie sveikatos priežiūros vyrams senatvėje. Buvo pristatyti ir jaunimo projektai, kuriais siekiama vystyti ir stiprinti jaunimo tinklus, sujungti jaunimo ir vyresnio amžiaus bendruomenės narius bendrai veiklai.

(Iš projekto administratorės Violetos Guobytės kelionės užrašų)

 

Esame ne prastesni

Marijona STRAKŠIENĖ
Milkuškų kaimo bendruomenės pirmininkė

Susipažinome su trijų valstybių VVG ir bendruomenių veikla, lyderiais. Man tai – ne tik įdomūs kelionės įspūdžiai, bet pirmiausia – brangi patirtis. Labai atidžiai klausiausi ir viską dėjausi atmintin, ką galėčiau naujo iš kolegų patirties panaudoti pas save, kuo sudominti žmones, paįvairinti renginius. Lyginome mūsų ir jų bendruomenių vaidmenį, lygį ir likome patenkinti – esame ne prastesni už juos, vykdome rimtus projektus, gana sėkmingai telkiame savo bendruomenes, keliame jų aktyvumą.

Aišku, gaudyte gaudėme kiekvieną įdomesnę renginių detalę. Jau ir spėjau kai ką panaudoti. Tarptautinės vaikų gynimo dienos ir Tėvo dienos šventėje iš medžio skrituliukų darėme veidukus. Kad jūs žinotumėt, kiek buvo entuziazmo!

Išbandėme ir suomišką bėgimą, kai vyrai neša moteris. Mes davėme nešti mergaites, kad vyrams būtų lengviau, o jie vis tiek bando užsiversti ant kupros, tai mokėme nešti suomiškai – pasilinksminimą paįvairinome atsivežtinėmis idėjomis.

Suomijoje į akis krito tai, kad daug mažiau biurokratizmo, projektai ten įgyvendinami daug paprasčiau. Pavyzdžiui, nežinia, kiek laiko prireiktų pas mus norint nutiesti keliuką, o Suomijoje tas, kuriam kilo idėja, su vienu kitu pakalbėjo, susitarė, minimaliai pabraižė planelį – tuoj ir įgyvendina.

 

 

Lietuvoje – sudėtingiausia tvarka
 

VVG nariai iš visos Lietuvos lankosi pas kolegas užsienyje, pamato ir pavydi, kad ten su projektais žymiai mažiau vargo. Ar negalėtų ir Lietuva supaprastinti tvarkos?

Birutė BOROVIKIENĖ
VVG „Švenčionių partnerystė“ pirmininkė

Nieko nebus, kiekviena šalis pati nusistato tvarką. Lietuva, palyginti su kitais kraštais, kuriuose tik buvome, pasirengusi ypač sudėtingą procesą. Tvarką nustato struktūros – Žemės ūkio ministerija ir departamentai, agentūra. Bendrąją strategiją buvo be galo sunku administruoti – ar suma 3 tūkst. Lt, ar 3 mln. Lt, tvarka ta pati.

Su VVG tinklu ką tik teko pabūti Graikijoje. Ten net agentūros nėra, tik ministerija – viskas vyksta lengviau, greičiau, pigiau. VVG suteikta žymiai daugiau teisių, pasitikėjimo. Sprendimus priima pati VVG – juk vietoje geriau matyti, kokie projektai labiausiai reikalingi.

 

Didžiulis pliusas – įnašas turtu

Rimutė PETROVIČ
Vidutinės kaimo bendruomenės pirmininkė

Man kelionė buvo labai naudinga – sužinojau daug dalykų, kurie ateityje pravers dirbant su bendruomene. Aišku, labai norėtųsi, kad Lietuvoje projektai galėtų judėti į priekį taip pat lengvai, kaip Suomijoje ar kitose aplankytose šalyse, nes dabar mes vargstame, o žmonės nesupranta, kodėl visi derinimai taip ilgai užtrunka, galvoja, kad čia mes vilkiname.
Vis dėlto sužinojome, kad projektų rengimo tvarkoje turime ir didžiulį pliusą – užskaitomas įnašas turtu, reikia mažiau savanoriško darbo.

Šiaip iš kelionės parsivežiau daug smagių idėjų bendruomenės veiklai.
 

 
Reklaminis skydelis