Mes turime 259 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:5212
mod_vvisit_counterŠią savaitę:31193
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:130446
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:159579

Spalvoti Jalmaro kibirėliai „Nykštuko“ grupėje

2013 m. gruodžio 14 d. šeštadienis Nr. 92 (1335)

Mes, Švenčionėlių lopšelio-darželio „Vyturėlis“ auklėtojos, vaikučius į juos supantį pasaulį vedame, pasitelkdamos išmonę ir kūrybą. Sudominti mažą žmogeliuką ir suteikti jam žinių, išmokyti pažinti aplinką nėra taip paprasta. Mūsų „Nykštuko“ grupėje dvejų-trejų metų vaikučiai, todėl, žinoma, į talką kviečiamės ir jų tėvelius, kurie noriai su mumis bendrauja.

Šįmet įsitraukėme į respublikinį ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybinį projektą „Spalvoti Jalmaro kibirėliai“, kurio tikslas – gebėti pažinti spalvas, išmokti jas atskirti ir įvardinti. Ir patikėkit, kaip buvo įdomu visiems – ir mažiems, ir dideliems – regis, tokiame nesudėtingame procese. Mes kėlėme uždavinius per aplinkos tyrimo objektus supažindinti ugdytinius su geltona, žalia, raudona, mėlyna, balta spalvomis, jų ieškoti gamtoje ir artimiausioje aplinkoje, eksperimentuoti bei patirti kūrybos džiaugsmą.

Pirmiausia, patys „pagimdėme“ popierinį pagrindinį personažą – drambliuką Jalmarą. Atėjo jis iš D.Bisset pasakos „Pamirštas gimtadienis“, kurią vaikučiai inscenizavo. Bent kelias savaites Jalmaras mažuosius stebino ir džiugino spalvotomis pramogėlėmis. Tėveliai, mums paprašius, vaikučius rengė reikiamos spalvos drabužėliais, leido atsinešti iš namų tam tikros spalvos žaislus.

Taigi drambliukas Jalmaras drauge su „nykštukais“ kasdien surasdavo po dovaną – spalvotą kibirėlį, pilną kurios nors spalvos daiktų. Ten dar slėpėsi ir auklėtojų sugalvotos užduotys: žaidimai, eilėraštukai, pasakaitės, dainelės, o ir skanios rudenėlio vaišės (be abejo, spalvotos).

Užduotėlės siūlė daug spalvingų idėjų, kaip pažinti ir įtvirtinti spalvas. Mes statėme įvairiaspalvių kaladėlių pilis, o vėliau tvarkėme „statybinę medžiagą“: pirmiausia į lentyną dėjome raudonas, paskui mėlynas ir kt. kaladėles. Ieškodami tam tikrų spalvų gamtoje, darželio kieme stebėjome medžius, krūmus, rinkome lapus (jų tada dar buvo) ir dėjome juos į spalvotus kibirėlius. Linksmai mankštelei pasigaminome baltus sniegučius. Išmokome verti spalvotus rankučių papuošalus, uždėti tinkamos spalvos „kepurėles“ flomasteriams, kuriais ką tik buvome piešę. Šauniai pavyko inscenizuoti pasaką „Geltona ropė“, o „Žaliųjų varlyčių“ šokį trepsenome pasipuošę žaliomis skraistėmis. Tapome mažaisiais dailininkais: daug piešėme spalvotomis kreidelėmis, guašu, liejome akvarele, atrasdami spalvų pustonius, žaisdami atspalviais.

Džiaugiamės, kad pasinaudojome galimybe įsitraukti į respublikinį kūrybinį projektą „Spalvoti Jalmaro kibirėliai“. Stengėmės sudaryti sąlygas, pasitelkus visus pojūčius, stebėti spalvas grupės aplinkoje, įstaigos kieme. Svarbiausia čia džiaugsmas, kuris atsiranda kuriant, atrandant, veikiant kartu. Pažvelgus į vaikus, akivaizdu, kad kiekviename slypi potencialios galios ir konstruktyvios jėgos. Jie smalsūs, kūrybiški, eksperimentuojantys ir tyrinėjantys savo žaidimą. Jie tiesiog džiaugiasi tuo, ką daro. Jie mokosi kurdami ir jaučia vidinę laisvę išreikšti save. Leiskime mažyliams gyventi spalvingame fantazijų pasaulyje. Juk ir mums į jį taip norisi sugrįžti. Ar ne? O pasidalinti su jumis patirtu džiaugsmu, kas davė puikius rezultatus, paskatino tikėjimas, jog ne vieni tėveliai, kurių vaikučiai gal nė nelanko darželio, pasinaudos mūsų patirtimi ir pasikvies į svečius šaunųjį drambliuką Jalmarą.

Jūratė JURKUVĖNIENĖ

Žydrė BOJARŪNIENĖ