Mes turime 277 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3773
mod_vvisit_counterŠią savaitę:3773
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:170931

Pirmoji personalinė Dalios Smagurauskaitės fotografijų paroda Švenčionėliuose

2013 m. gruodžio 21 d. šeštadienis Nr. 94 (1337)

Jau kuris laikas Švenčionėlių m. bibliotekoje veikia pirmoji Dalios Smagurauskaitės personalinė fotografijų paroda „Matyta ir nematyta Italija“. Parodoje ne tik turistams gerai pažįstami objektai, bet ir tai, ko keliaujantys tiesiog negali pamatyti. Tai žvilgsnis į Italiją ten gyvenančio, dirbančio ir kuriančio žmogaus.

Dalia Smagurauskaitė gimė ir užaugo Švenčionėliuose, čia baigė tuometinę Švenčionėlių gimnaziją. Vilniaus universitete studijavo kultūros istoriją ir antropologiją, o Vilniaus dailės akademijoje – dailės istoriją, teoriją ir kritiką. Ketvertą metų dirbo Lietuvos pilių ir dvarų asociacijoje, bet kai 2010 metais atsirado galimybė pagal Europos savanorių tarnybos programą metams vykti į Florenciją, Dalia išvyko nedvejodama, nes Florencija Daliai – vienas gražiausių pasaulio miestų. Ten, Florencijoje, ji gyvena ir dirba iki šiol.

Parodos anotacijoje autorė rašo: „Keliaujant gimė aistra fotografijai, kilo noras įamžinti ne tik žymiausius ir lankomiausius šalių objektus, bet ir neatrastus kampelius. Taip gimė ir ši pirmoji mano paroda ir jos pavadinimas „Matyta ir nematyta Italija“. Italija – tai ne tik milijonų turistų lankoma Florencija, Piza ar Venecija, bet ir apleisti vienuolynai, banguojančios Toskanos kalvos, žydra Sardinijos jūra ar mafijozus primenantys Sicilijos žvejai“.

Ir iš tiesų atėję pažiūrėti Dalios fotografijų parodos, žiūrovai turi galimybę pamatyti įvairialypę Italiją – tikresnę, taip pat ir dar įdomesnę. Čia nematome besišypsančių Venecijos gondoljierų, išpuoselėtų labiausiai lankomų objektų, bet žvilgsnis sustoja ties ugnikalnio papėdėje rymančiais Pompėjos griuvėsiais, ties mozaika „Saugokitės šuns“ iš tos pačios Pompėjos arba Venecijos kanalo – kitokio, neparadinio. O kokie nuostabūs vingiuojantys Toskanos keliai ir į kalnus kopiantys vynuogynai, didinga snaudžianti Etna, kuri, beje, šiomis gruodžio dienomis gerokai patriukšmavo ir lyg slibinas ugnimi pasispjaudė, o Dalios fotografijose tas snaudžiantis ugnikalnis dvelkia ramybe. Taip, parodoje yra keletas nuotraukų, kuriose tradiciniai turistų lankomi objektai: Pizos bokštas, Venecijos karnavalo kaukės, bet tos fotografijos tik papildo ir paįvairina kolekciją.

Reziumuodamas galiu pasakyti, kad su pirma personaline paroda autorė labai aukštai iškėlė sau kartelę, nes parodoje nėra atsitiktinių fotografijų, viskas supinta į vientisą fotopasakojimą, kurį Dalia gyvendama Italijoje laikas nuo laiko turės galimybę papildyti. Beje, Dalia jau keletą metų dalyvauja Utenoje Žemės dienai skirtoje tarptautinėje parodoje, kurią organizuoja gamtos fotografų klubas „Žalias skėtis“.

Taigi linkiu Daliai naujų kūrybinių ieškojimų, o švenčionėliškius kviečiu užsukti į Dalios fotografijų parodą miesto bibliotekoje ir paklajoti po Italiją – kiek kitokią, bet pilną didybės, grožio ir paslapties.

Algis JAKŠTAS