Mes turime 99 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:3938
mod_vvisit_counterŠią savaitę:11141
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:69238

Prevencinė veikla, vedanti sveikatos taku

2014 m. sausio 11 d.šeštadienis Nr. 3 (1341)

Sveikata kiekvienam žmogui yra didžiausia vertybė. Ja pradedama rūpintis jau nuo gimimo. Iš pradžių tėvai vaiką pratina sveikai maitintis, formuoja pagrindinius higienos įgūdžius, aiškina apie judėjimo reikšmę sveikatai, diegia kitus sveiko gyvenimo pagrindus. Paauglystėje kiekvienas jaunuolis pats privalo išmokti pasirūpinti savo sveikata. Be abejo, mokykla, internetas, televizija prisideda prie sveiko gyvenimo būdo formavimo, tačiau kiekvienas jaunuolis pats turi būti atsakingas už savo sveikatą. Paaugliui nelengva atsirinkti, kai tokia informacijos ir pasiūlymų gausa. Tokio amžiaus jaunuoliui neretai dar sunku pačiam nuspręsti, kas tinkama, kas kenkia.

Pasak psichiatro Dainiaus Pūro, beveik pusė, t.y. apie 41 proc., Lietuvos moksleivių turi elgesio ir emocijų sutrikimų. „Nenoriu pasakyti, kad pusės vaikų sutrikusi psichika, bet beveik pusė vaikų turi su psichikos sveikata susijusių problemų“, – spaudos konferencijoje sakė profesorius D. Pūras.

Šiuolaikiniai paaugliai susiduria su esminiais pokyčiais, kurie sukelia krizinius išgyvenimus: savivertės neadekvatumas, netinkamas auklėjimas šeimoje, sutrikę santykiai su tėvais, nepriežiūra, tėvų skyrybos, smurtas šeimoje, rimtos tėvų sveikatos problemos, alkoholio ir narkotikų vartojimas, nesutarimai su bendraamžiais, atstūmimas, patyčios mokykloje, asocialios bendraamžių grupės. Vis daugiau paauglių tampa neigiamų socialinio gyvenimo reiškinių aukomis. Šalia tradicinės šeimos atsiranda vis daugiau tokių šeimų, kuriose vaikus globoja įtėviai, seneliai ar kiti giminaičiai. Daugėja nepilnų šeimų, kurias daugiausia sudaro motina ir vaikai, retai – tėvas ir vaikai. Tradicinė šeima išgyvena krizę. Daugėja vaikų, turinčių abu tėvus, tačiau su jais nesimatančių, nes tėvai dirba ir gyvena užsienyje. Negatyvi sveikatos pokyčių rodiklių kryptis byloja tai, kad jaunimo poreikiai nėra visiškai patenkinami.

Tai, kad vaikai susiduria su smurtavimu, tėvų skyrybomis, patyčiomis ir kitais sunkumais, nėra normalu, bet gyvenime kartais taip atsitinka ir todėl pakinta jų nuotaika, emocijos ir elgesys. Tėvams labai sunku priimti vaikų elgesio pokyčius ir adekvačiai reaguoti į tokius paauglystės ypatumus, todėl ne visada parenkamos tinkamos auklėjimo strategijos. Tėvams atrodo, kad reikia kovoti su tokiu vaikų elgesiu, todėl jie pradeda savo vaikus moralizuoti, tramdyti, bausti. Toks auklėjimas nėra tinkamas.

Švietimo pagalbos tarnyboje tėvai rinkosi į tėvystės įgūdžių tobulinimo grupę. Tėvai buvo skatinami efektyviai bendrauti su vaikais, mokėsi atpažinti vaikų netinkamus elgesio tikslus, taikyti logines elgesio pasekmes, padrąsinti savo vaikus. Tėvai pagilino skirtingų auklėjimo stilių žinias, jų poveikį vaiko emocinei būsenai, elgesiui. Tėvams naudinga ne tik pateikiama informacija – tokioje grupėje jie vieni kitus supranta, palaiko; analizuodami savo patirtį, randa naujų įžvalgų, būdų, kuriuos sėkmingai pritaiko savo šeimose.

Mokykla, kurioje kiekvienas paauglys praleidžia apie penktadalį savo gyvenimo, psichinės sveikatos stiprinimui turi skirti ypatingą vaidmenį. 2013 m. Švenčionių rajono savivaldybės remiamą tęstinio projekto „Sveikatos taku“ įgyvendinimą inicijavo Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnyba. Projekto tikslas – formuoti visos šeimos sveikos gyvensenos nuostatas, vertybes, turiningą ir sveikata bei saugumu paremtą gyvenimo būdą. Projektas skirtas alkoholio, tabako ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai, psichikos sveikatos stiprinimui, savižudybių ir smurto prevencijai, sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui. Į šio projekto įgyvendinimą įsijungė visų Švenčionių rajono bendrojo lavinimo mokyklų psichologai ir socialiniai pedagogai. Visų mokyklų specialistai aprūpinti lavinamosiomis ir metodinėmis priemonėmis, tokiomis kaip „Jausmų pasaulis“, įvairiais ugdomaisiais kino filmais. Mokyklose dirbantys specialistai, atsižvelgdami į vaikų/paauglių amžių, problemas, su kuriomis susiduria jaunimas, įgyvendino tokių krypčių renginius: patyčių, savižudybių, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, prekybos žmonėmis prevenciją. Nors Adutiškio vidurinėje mokykloje šiuo metu nėra nei psichologo, nei socialinio pedagogo, tačiau šios mokyklos mokiniai neliko be prevencinių renginių: į Adutiškį buvo atvykę specialistai, kurie įgyvendino numatytą prevencinę veiklą. Prevencinių renginių metu buvo tobulinamos mokinių socialinės kompetencijos, žiūrint prevencinius kino filmus, analizuojamos matytos situacijos, kur matyti vaizdai bandomi pritaikyti savo patirčiai, atliekamos užduotys, skatinančios kritiškai mąstyti, suprasti savo jausmus, ieškoti galimybių ir priimti tinkamus sprendimus. Buvo taikomos ir kitos darbo su paaugliais technikos – viena iš jų – proceso drama. Proceso dramos taikymas patyčių ir savižudybių prevencijai yra veiksmingas metodas, skatinantis įsijausti į sunkumus patiriančių veikėjų padėtį, suprasti jų jausmus, savijautą, ieškoti tinkamiausių sprendimų probleminėse situacijose.

Projekto vykdytojų gretas sėkmingai papildė ir Švenčionių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistai. Jie rajono mokyklose vedė prevencinius renginius, skatinančius sveiką gyvenseną, formuojančius paauglių atsakomybę už psichoaktyvių medžiagų vartojimą, laikymą ir platinimą. Moksleiviai turėjo galimybę susipažinti su šių profesijų atstovų teikiama informacija, kuri padarė jiems teigiamą įspūdį.

Projekto „Sveikatos taku“ tikslinės grupės gavo įvairią kompleksinę pagalbą sveikatingumo tematika. Projekto veikla atitiko dalyvių lūkesčius, galimybę dalyvauti įvairiose veiklose. Svarbu užtikrinti šios programos tęstinumą, kad pasiektas efektas nebūtų trumpalaikis – būtų pastovus vaikų/paauglių socialinių kompetencijų lavinimas bei prevencija, vyktų nuolatinis bendradarbiavimas su tėvais.

Virginija GUOGIENĖ