Mes turime 151 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:1080
mod_vvisit_counterŠią savaitę:29756
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:100480

Mūsų pagalbos laukia kurapkos ir vandens paukščiai

2014 m. sausio 22 d. trečiadienis Nr. 6 (1344)

Neseniai prasidėjusi žiema pablogino žiemojimo sąlygas ne tik tiems paukščiams, kurie atskrenda į lesyklas. Žiemą žmogaus pagalba reikalinga ir kurapkoms – laukų vištelėms. Lietuvoje kurapka siejama su tradiciniu kaimu, kur smulkūs įvairių kultūrų laukeliai kaitaliojasi su atviromis pievomis, ganyklomis su įsiterpusiais želdinių plotais ir krūmynais. Tokia aplinka palanki kurapkoms auginti palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų, o kartais ir žmogaus. Todėl šie, kadaise plačiai paplitę paukščiai, intensyvėjant žemės ūkiui ir nykstant tradiciniam kaimui, kuriam būdinga minėta žemėnauda, tapo sparčiausiai nykstanti agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšis Europoje. Šio paukščio spartų nykimą Lietuvoje lemia ir labai išplitę plėšrūnai - lapės, mangutai, valkataujantys šunys bei katės.

Geriausia šių paukščių globos forma - papildomas lesinimas iš medžių šakų, šiaudų ar nendrių padarytose palapinėse. Jos įrengiamos atokiau nuo gyvenviečių, pamiškėse, tačiau pakankamai atvirose vietose. Geriausia vienoje vietoje įrengti kelias viena nuo kitos per 100 metrų nutolusias palapines. Lesalui tinka įvairūs grūdai (kviečiai, miežiai, rugiai), piktžolių sėklos, pabiros bei kitoks augalinis maistas (pvz.: smulkintos morkos). Palapinėje taip pat reikėtų paberti smėlio ar smulkaus žvyro.

Pablogėjo ir vandens paukščių žiemojimo sąlygos. Vandens telkiniuose dar prieš keletą dienų lankėsi daug vandens paukščių: plaukiojo gulbės, antys ir dančiasnapiai. Spustelėjus šaltukui, šie pasidengė ledu. Dabar paukščiai skuba į neužšalusius vandenis didesnėse upėse. Švenčionėliuose pasilikę žiemoti vandens paukščiai būriuojasi prie tilto per Žeimenos upę. Čia kasmet galima stebėti keletą gulbių bei būrį ančių.

Kasmet Aplinkos ministerija sulaukia daug pranešimų apie neišskridusius paukščius. Žmonės, sunerimę dėl jų likimo, skambina, teiraujasi, skatina kuo skubiau gelbėti paukščius. Toks rūpestis yra labai svarbus – gyvūnų globėjai gali vykti į nurodytas vietas ir padėti tiems, kam pagalba reikalinga. Tačiau, prieš skambinant gelbėtojams, būtina įsitikinti, ar paukščiams tikrai reikia padėti. Pirmosios dienos kai užšąla ežerai ar tvenkiniai paukščiams dar neatrodo pavojingos – jie sotūs, šaltis nebaisus, todėl antys ir ypač gulbės gali bent porą dienų tūpinėti ant ledo, plaukioti properšose. Kai išalks ir patirs, jog ledas netirpsta, paukščiai pakils kelionėn ir žiemaviečių paieškon. Sveikų paukščių gelbėti nereikia. Kas kita – paliegę, skristi negalintys paukščiai, kurie tikrai liks, kai į orą pakils sveikieji. Jais pasirūpins Gyvūnų globėjų asociacija, su kuria Aplinkos ministerija sudarė gyvūnų globos priemonių įgyvendinimo sutartį. Pastebėję sužeistą ar sergantį pagalbos reikalingą paukštį, skambinkite Gyvūnų globėjų asociacijos specialistams tel. 8 686 44828.

Pagal Lietuvos ornitologų draugijos rekomendacijas ir Aplinkos ministerijos informaciją parengė VĮ Švenčionėlių miškų urėdija