Vyriausybė vis drąsiau kalba apie atlyginimų, pensijų didinimą, net sumažintų pensijų kompensavimą. Tuo tarpu savivaldybių biudžetai - „dietiniai“. Apie taupymo priemones ir šiais metais įsigaliojančias naujoves kalbamės su rajono meru Vytautu VIGELIU.

Praėjusių metų biudžetas neįvykdytas?

2013 metais rajono biudžetas negavo 900 tūkst. litų planuotų pajamų. 400 tūkst. litų neįvykdytas gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planas ir 500 tūkst. Lt nesurinkta nekilnojamo turto mokesčio. Dėl nekilnojamo turto mokesčio nesurinkimo kreipiausi į valstybinę mokesčių inspekciją, kad paaiškintų plano nevykdymo priežastis, ar mokesčių skyrius ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų mokesčio surinkimą. Nepaisant praėjusių metų plano nevykdymo, šių metų biudžete nekilnojamojo turto mokesčio planas dar padidintas 48 tūkst. litų.

Gyventojų pajamų mokesčio nesurinkimą, manau, lėmė tai, kad sudarant biudžetą buvo optimistiškai įvertintas minimalios algos pakėlimas, kuris iš tikrųjų nedavė laukiamo efekto. Tikriausiai dauguma darbdavių sumažino darbo krūvius nuo pilno etato iki 0,75, ir algos liko tame pačiame lygyje. Todėl ir gyventojų pajamų mokesčio planas neįvykdytas, o pasekmės – vėluoja atlyginimai.

Ar šių metų biudžetas bus turtingesnis?

Daug kas turbūt galvoja, kad biudžetą formuoja pati savivaldybė. Tad noriu pabrėžti, kad biudžeto skaičius nuleidžia Finansų ministerija. Šių metų biudžetas bus tokio paties dydžio kaip ir praėjusiųjų, nė vienu litu nedidėja, išskyrus jau minėtą pernai neįvykdyto nekilnojamojo turto mokesčio plano padidinimą. Vadinasi, teks labai taupyti lėšas.

2009 metais prasidėjusi diržų veržimosi politika tęsiasi?

Lėšų pertekliaus biudžete niekada nebuvo, taupoma nuolat. Praėjusiais metais rajono savivaldybės taryba patvirtino plačią Taupymo priemonių programą, daugelis priemonių įgyvendinta. Optimizuotas iš biudžeto finansuojamų įstaigų tinklas, jų veikla, sujungtos seniūnijos, sumažintas darbuotojų skaičius, sargus ir valytojas pakeitė apsaugos ir švaros paslaugų pirkimas, kas yra akivaizdžiai pigiau. Savivaldybės administracijoje iš buvusių 303 etatų liko  236, dar sumažinta 90 etatų švietimo įstaigose ir 25 kultūros įstaigose. Likusiems darbuotojams padidėjo darbo krūviai, bet, kaip matome, kitos išeities nėra. Kadangi dabar mokamos išeitinės pašalpos atleistiems darbuotojams, realiai taupymo efektą pajusime tik antrąjį pusmetį.

Daug kalbama apie naują socialinių pašalpų skyrimo tvarką. Ar ji leis sutaupyti, ar gali dar labiau apsunkinti padėtį?

Socialinių pašalpų mokėjimas nuo šių metų visoje Lietuvoje tapo savarankiška funkcija. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad tai didina savivaldybės atsakomybę, ir rezultatai priklausys nuo to, kiek efektyviai bus vykdoma ši funkcija. Socialines pašalpas skirsto Socialinės paramos skyrius ir seniūnijos, kuriose pagal naują tvarką jau sudarytos komisijos. Jos nagrinės prašymus ir spręs konkrečiais atvejais – skirti ar neskirti pašalpą.

Socialinėms pašalpos šiais metais biudžete suplanuota per 5 mln. litų. - didžiulės lėšos. Daug metų per lengvai dalijant pašalpas (tokios buvo numatytos sąlygos įstatyme) susiformavo visuomenės sluoksnis, gyvenantis iš pašalpų ir visai nenorintis dirbti. Ne paslaptis, kad yra ir asmenų, piktnaudžiaujančių socialinėmis pašalpomis. Iki šiol užtekdavo pateikti formalius duomenis, ir pašalpa buvo mokama, nors akivaizdu, kad žmonės gyvena pasiturinčiai ir turi kažkokių nedeklaruotų pajamų. Sąžiningi žmonės tokiais apsukriais kaimynais arba piktybiškai vengiančiais darbo asmenimis piktinosi, tad, manau, dabar jie neliks abejingi ir suteiks komisijoms informacijos, kurios nagrinės kiekvieną pašalpos prašymą, vertins visą turimą informaciją.

Socialinės šalpos reikalingos, bet jos turi būti mokamos tik tiems, kam iš tikrųjų, susidarius tam tikroms aplinkybėms, reikia paramos. Kiekvienas žmogus turi išnaudoti visas galimybes dirbti ir užsidirbti, o ne sėdėti visuomenei ant sprando ir aiškinti, kad jam dirbti neapsimoka.

Manau, komisijos dirbs principingai, o piliečiai joms talkins suteikdami informacijos. Tokiu atveju neabejotinai sutaupysime lėšų, kurias galėsime panaudoti kitoms visuomenės reikmėms.

Nuo balandžio 1 d. įsigalioja dar viena naujovė – rinkliava už atliekų tvarkymą.

Atliekų tvarkymo problemos aktualios praktiškai visose savivaldybėse, o rinkliavą jau yra įvedę nemažai savivaldybių. Ko gero, tai efektyviausias būdas pasiekti, kad gyventojai pradėtų tvarkyti atliekas neteršdami aplinkos.

Vėlgi sąžiningai mokantys už atliekų tvarkymą žmonės piktinasi, kad jų sąskaita savo atliekas suverčia kiti, manantys esą gudresni ir nemokantys už paslaugą. Akis bado perpildyti konteineriai prie daugiabučių, kur verčia šiukšles pravažiuojantys vasarotojai, privačių namų gyventojai, neturintys sutarčių. Maišai šiukšlių stotelėse, pakelėse, miškeliuose, sąžinės neturintys žmonės šiukšles iš namų veža net prie pat kapinių... Tokios situacijos toliau toleruoti negalima, ir manau, tam pritaria dauguma žmonių. Todėl tarybos sprendimu nuo balandžio pirmosios rajone įvedamas rinkliavos mokestis. Apie jį plačiau nekalbėsiu, nes gyventojams viską išsamiai aiškins specialistai, atliekų šalinimo įmonių darbuotojai, seniūnai, informacijos bus pakankamai. Tenoriu pasakyti, kad tokia padėtis, kai kone pusė gyventojų nemokėjo už atliekų tvarkymą, toliau tęstis negalėjo. Mokėsime visi, tad neliks prasmės teršti aplinkos, vežioti šiukšlių po daugiabučių kvartalus ar kapines. Konteineriai gyventojams bus išdalinti nemokamai, o atliekos išvežamos pagal grafiką.

Kokios šiais metais stambesnės investicijos pasieks rajoną?

Bus toliau vykdomi visi pernai pradėti projektai – gatvių rekonstrukcija, daugiabučių renovacija, taip pat bus pradėta ir naujų. 2,5 mln. litų skirta Švenčionių kultūros centro renovacijos baigimui ir viešosios bibliotekos patalpų remontui, kuris jau vyksta. Šiais metais 200 tūkst. litų skirta Pabradės kultūros centro techniniam investiciniam projektui parengti. Už dėmesį kultūros įstaigoms esame dėkingi kultūros ministrui Šarūnui Biručiui. Taip pat rengiami Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos ir Pabradės „Ryto“ gimnazijos senojo pastato rekonstrukcijos techniniai investiciniai projektai. Rajono ligoninės pastato 5 aukšto rekonstrukcijos investicinio projekto rengimui ir (kas liks nuo projekto) kitų darbų pradžiai šiais metais skirta 550 tūkst. litų, o viso projekto vertė viršija 4 mln. litų. Visi šie rengiami projektai – pirmas žingsnis atnaujinant pastatus.

Šiais metais numatyta stadiono Pabradėje tarp abiejų gimnazijų statyba. Švenčionyse bus vykdomas 3,5 mln. Lt vertės projektas – Rymo g., kur renovuojami daugiabučiai, kompleksinis sutvarkymas ir kt. projektai.

Tokios pagrindinės šių metų naujovės – taupysime lėšas, gyvensime švaresnėje aplinkoje, vykdysime investicinius projektus svarbiuose visuomeniniuose objektuose.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ