Mes turime 294 svečius online
Apsilankymai:
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien:215
mod_vvisit_counterŠią savaitę:16416
mod_vvisit_counterŠį mėnesį:92446
mod_vvisit_counterPaeitą mėn.:120250

Visos pastangos – kad socialinė pašalpa būtų skiriama teisingai

2014 m. vasario 1 d. šeštadienis Nr. 9 (1347)

Antradienį Švenčionių rajono savivaldybė ir socialiniai partneriai aptarė bendrus veiksmus ir pirmieji šalyje pasirašė memorandumą. Socialiniai partneriai įvertino šią rajono mero Vytauto Vigelio iniciatyvą kaip labai aktualią ir savalaikę.

 

Nauja tvarka retins pašalpininkų gretas

Pradedant įgyvendinti naują socialinės piniginės paramos skyrimo tvarką, kuria savivaldybėms suteikiamos galimybės spręsti apie pašalpos skyrimo tikslingumą kiekvienu konkrečiu atveju, antradienį rajono savivaldybėje įvyko šios srities specialistų susitikimas su socialiniais partneriais – mokesčių inspekcijos, darbo biržos, darbo inspekcijos, policijos, sveikatos apsaugos, bendruomenių atstovais ir seniūnaičiais. Socialinės paramos skyriaus vedėjas Antanas Lašinskas įsitikinęs, kad visų šių įstaigų ir visuomenės atstovų bendromis pastangomis galima pasiekti, kad socialinėmis pašalpomis daugiau nebūtų piktnaudžiaujama.

Ne paslaptis, kad iki šiol buvo ir taip, kad socialinėmis pašalpomis naudojosi džipais važinėjantys, namus besistatantys, po užsienį keliaujantys asmenys. Galiojo tokia tvarka, kad pašalpa buvo skiriama remiantis formaliomis pažymomis. Būdavo, pateikė pažymas, kad neturi turto, pajamų, o iš ko gyvena, kaip gyvena, nelabai turėjo įtakos.

 

Siekiama teisingumo

Nuo šių metų viskas iš esmės pasikeitė. Pamačiusi, kad daliai žmonių pašalpa tapo įprastu gyvenimo būdu arba papildomomis pajamomis, Vyriausybė ėmėsi griežtinti tvarką ir reikalavimus pašalpai gauti. Pirmiausia dvejus metus vyko eksperimentas 5 šalies pilotinėse savivaldybėse, kurios socialinės pašalpos mokėjimą vykdė kaip savarankišką funkciją. Nuo šių metu tokia tvarka įsigaliojo visoje šalyje. Ištyrus pilotinių savivaldybių rezultatus ir palyginus juos su kitomis savivaldybėmis paaiškėjo, kad Švenčionių r. savivaldybės rezultatai praktiškai atitinka pilotinių savivaldybių lygį.

- Nors sutaupytos lėšos lieka biudžete ir jas galima panaudoti kitoms reikmėms, prašau ir neperlenkti beatodairiškai taupant, kad žmonės nenukentėtų, - kalbėjo susitikime rajono meras Vytautas Vigelis. - Kam reikalinga pašalpa, tie ją turi gauti. Esmė ta, kad socialinė pašalpa turi būti skirstoma teisingai.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas Antanas Lašinskas pastebėjo, kad socialinės pašalpos gavėjų skaičius rajone linkęs šiek tiek mažėti. Be to, gavėjų mažėjimas pastebimas miestuose, tuo tarpu kaimuose – atvirkščiai, yra šioks toks didėjimas. 2011 metais rajone buvo 1151 socialinę pašalpą gaunanti šeima, gavėjams per metus išmokėta daugiau kaip 6 mln. Lt. 2013 metais socialinę pašalpą gavo 989 šeimos, joms per metus išmokėta daugiau kaip 5 mln. Lt. Šiems metams biudžete planuojama skirti 5 mln. 650 tūkst. Lt.

Tapusi savivaldybės savarankiška funkcija, socialinė pašalpa tiesiogiai siejasi su rajono biudžeto pajamomis, gyventojų pajamų mokesčio surinkimu. Tai savivaldybei didelis iššūkis, nes praėjusiais metais per daug optimistinis GPM planas, kurį savivaldybei „nuleido“ Finansų ministerija, neįvykdytas 400 tūkst. Lt. Esant tokioms aplinkybėms, lengva ranka dalinti pašalpų neįmanoma, juolab, kad sąžiningai dirbantys žmonės tuo piktinasi. Seniūnijos ir savivaldybė sulaukia skambučių apie neteisėtai gaunančius pašalpas kaimynus.

 

Pirmoji patirtis

Seniūnijose sudarytos komisijos jau pradėjo darbą, yra ir pirmoji patirtis. Pirmoji posėdžiavo Švenčionėlių seniūnijos komisija, kuri svarstė 20 prašymų skirti socialinę pašalpą. Iš jų 6 atmetė.

Specialistai neabejoja, kad pradžioje bus sunkumų, pykčių, gal net teismų, bet laikui bėgant, kaip rodo kitų savivaldybių patirtis, kovingieji nusiramina. Ilgai vengę darbo ima suprasti, kad tai negali tęstis amžinai, o slepiantys pajamas vengia mokesčių ir darbo inspekcijų bei policijos dėmesio.

 

Gudrauja, kaip kas gali

Socialiniai darbuotojai sako, kad nemaža dalis žmonių visaip stengiasi suktis, kad tik gautų socialinę pašalpą, nors ji ir nedidelė. Akivaizdu, kad žmonės tikrai gyvena ne vien iš pašalpų, o jokių pajamų nerodo arba rodo simbolines. Galima tik numanyti apie nelegalų darbą, kažkokią kitą abejotiną veiklą, dažnai – ne visą oficialiai rodomą darbo laiką, vengimą įsidarbinti. Kai pajamos ribinės tarp pašalpos skyrimo ir neskyrimo, žmonės įsigudrina net išeiti neapmokamų atostogų, kad tilptų į pašalpų gavėjo pajamas. Visais šiais numanomais atvejais labai sunku įrodyti, kad žmogus meluoja. Todėl ir buvo nuspręsta memorandumu užtikrinti socialinių partnerių pagalbą. Susitikime kalbėję asmenys, tarp jų Sarių seniūnė Janina Jankevičiūtė, dalinosi patirtimi, kaip sunku įrodyti, nors neabejojama, kad žmonės turi pajamų, bet jų nerodo ir prašo pašalpų. Pavyzdžiui, kažkas ryte išsiveža miško pjovėjus nežinia kur į privačius miškus, ir pabandyk jų surasti. Nė neaišku, kokios firmos ar privatūs asmenys užsiima miško kirtimu. Žmonės dirba, gauna atlyginimus ir yra pašalpų gavėjai, nes oficialiai apie jų pajamas duomenų nėra. Jeigu vasarą pasitaiko gera, žmonės neblogai uždirba rinkdami miško gėrybes, bet jas superka kilnojami punktai ten pat miškuose, ir nėra jokių galimybių gauti duomenis apie uogas ir grybus parduodančius asmenis.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas Antanas Lašinskas nusiteikęs ramiai – pasak jo, komisijos nieko ir neprivalo įrodinėti, tai besikreipiantis pašalpos asmuo turės įrodinėti, kad pašalpa jam priklauso, jeigu komisijai kils abejonių.

 

Drausmina visuomenei naudingas darbas

Prieš kelerius metus pradėtas taikyti atidirbimas už pašalpą, kurį vėliau imta vadinti visuomenei naudingu darbu, gerokai apsunkina pašalpų gavėjų galimybes dirbti nelegaliai. Už 350 Lt socialinę pašalpą priklauso atidirbti 40 valandų per mėnesį. Anksčiau tą laiką pašalpų gavėjai atidirbdavo po 4 val per dieną, per 10 dienų, o likusį laiką galėjo užsiimti kokia nors veikla. Pasunkinant užduotį, atidirbti bus leista tik kas antrą dieną. Taip žmogus bus susaistytas visą mėnesį...

 

Išsisukinėja nuo darbo

Susitikime susilaukė priekaištų PSPC vadovas vyr. gydytojas Vytautas Vaitkevičius. Pasak seniūnų, pašalpų gavėjai dažnai pateikia medikų išduotas pažymas, kad dėl sveikatos kelis mėnesius negali atidirbti, nors yra žinių, kad namuose jie darbuojasi. Vyr. gydytojas paaiškino, kad jeigu žmogus sako, jog skauda, daktaras ir gaili. Vis dėlto, kad būtų visiškai objektyvu, gydytojams bus rekomenduota pažymas išduoti tik per komisiją.

 

Visiškai nenori dirbti...

Turbūt baisiausia problema su žmonėmis, kurie daug metų gyvenę iš pašalpų, nebenori jokio darbo. Nuo birželio 1 d. ilgiau kaip vienerius metus nedirbantiems asmenims pašalpa bus mažinama 20 proc. Bet ar tai padės? Vilniaus teritorinės darbo biržos darbo išteklių skyriaus vedėjas Alfonsas Stravinskas sakė, kad darbo birža dabar priversta kovoti su krizės pasekmėmis. Krizės laikotarpiu darbo netekę ir dėl per ilgo nedarbo iš darbo rinkos iškritę asmenys visiškai nenori dirbti. Be to, darbo birža šio klausimo negali viena išspręsti, yra dar ir darbdavys, reikia bendrų pastangų. Kaip šiuo atveju, kai siekdamos teisingo socialinių pašalpų skirstymo pečius surėmė visos galimos institucijos.

Irena PAULIUKEVIČIENĖ

 
Reklaminis skydelis