Išeina į amžinybę ne tik žmonės, bet ir kaimai. Kažkada viename eilėraštyje rašiau: „Išnykusių kaimų keista geografija. Žemėlapiuos likę vardai“.

Prieš metus į Amžinybę iškeliavus paskutinei Tumelėnų kaimo gyventojai Janinai Talijūnaitei-Laurutėnienei, užgeso žiburys ir paskutinėje Tumelėnų kaimo troboje, kuri dabar lyg našlaitė stovi prigludusi prie kelio, pasipuošusi geltonų jurginų vainiku.

Iš Tumelėnų kaimo, esančio Ignalinos rajone, kilusių žmonių ir jų palikuonių yra ir mūsų rajone. O ir idėja įamžinti gimtojo kaimo atminimą pastatant kryžių kilo dabar Pašaminės kaime gyvenančiam Albinui Cibulskui, kuris prieš kurį laiką ir knygą „Kaimas prie dvaro“ apie gimtąjį kaimą išleido, taip rašytiniame šaltinyje įamžindamas Tumelėnus, kurie rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėti 1716 metais, t.y. prieš 295 metus. Nuo šiol šį kaimą primins ir rugpjūčio 6 dieną pašventintas metalinis kryžius su simboliniu užrašu „Tumelėnai – 1716“. Kryžių nukalė vietinis meistras Alvydas Miklaševičius.

Gal ir per daug pesimistinės mintys apima galvojant apie nykstančius kaimus? Juk ne tik kaimai išnyko, išnyko ištisos civilizacijos, apie kurias primena tik skurdžios istorijos žinios. Taip išnyko galinga Šumerų civilizacija, taip dingo Majų civilizacija, bet tai buvo kažkur, kažkada, o kai susiduri su nykimo procesu pats, kažkaip suskausta širdį.

Bet grįžkime į rugpjūčio 6 dieną, kai pastatyto kryžiaus pašventinimas sukvietė į Tumelėnus daug daug žmonių.

Ko gero, seniai jų tose vietose tiek nebuvo... Prasidėjo Tumelėnų kaimo šventė, taip, šventė, Šv. Mišiomis Mielagėnų bažnyčioje, kurioms pasibaigus, visi skubėjo į Tumelėnus. Gaila, bet dabar jau ir kelio ženklo su tokiu kaimo pavadinimu neliko. Mielagėnų parapijos klebonas Marijonas Savickas pakvietė visus pasimelsti prie paminklinio kryžiaus, o kunigas Antanas Valatka pašventino kryžių ir paminklinį akmenį. Paskui buvo kalbos apie buvusį kaimą, jo žmones ir baigėsi graži ir prasminga šventė gegužine ir pabendravimu prie laukų apsuptyje padengtų stalų.

Šiuo trumpu pasakojimu neturėjau tikslo pasakoti jau buvusio kaimo istorijos, nes ta istorija aprašyta Albino Cibulsko knygoje „Kaimas prie dvaro“, o norėjau pasidalint dvejopais išgyvenimais: liūdnais, kad išnyksta ištisi kaimai, ir viltingais, kad yra entuziastų, kurie stengiasi įamžinti savo gimtinę, savo tėviškę. O nuo šiol, važiuodami keliu pro buvusį Tumelėnų kaimą, žmonės tikrai atkreips dėmesį į gražų kryžių su simboliniu užrašu „Tumelėnai – 1716“.

Algis JAKŠTAS